Pabėgėlių socialinis ir kultūrinis savitumas Lietuvoje
Viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę. Jau 10 metų Lietuvoje veikia nacionalinė prieglobsčio procedūra, suteikianti galimybę nuo karo, persekiojimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų bėgantiems asmenims prašyti Lietuvos valstybės pagalbos ir apsaugos. Šios procedūros pagrindas – 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso. Konvencija apibrėžia pabėgėlių statusą, jų teises ir pareigas priimančioje valstybėje. Viena pagrindinių Konvencijoje įtvirtintų garantijų – draudimas išsiųsti pabėgėlius į šalį, kur jų gyvybei ar laisvei grėstų pavojus. 1997 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo priimti pirmi sprendimai suteikti prieglobstį ir išduoti leidimus gyventi į šalį atvykusiems pabėgėliams.
Apklausa rodo, kad pabėgėliai Lietuvoje jaučiasi saugūs ir norėtų čia likti
Pusė pabėgėlių liktų Lietuvoje, dauguma jų menkai išsilavinę ir neturi jokios specialybės; labiausiai jie pasitiki medikais, socialiniais darbuotojais, pabėgėlių centrų administracija. Vietinė valdžia, priimdama sprendimus, atsižvelgia ir į jų nuomonę; tik pusė apklaustųjų atsakė turintys sąlygas ir pakankamas galimybes plėtoti savo kultūrinį ir socialinį savitumą.
