Lietuviai – homoseksualų teises vadina privilegijomis

Kai daugelio pasaulio šalių visuomenės sprendžia homoseksualių asmenų santuokos ir įsivaikinimo klausimus, Lietuva vis dar homoseksualių žmonių teises vadina privilegijomis.

 

Eidami gatve dažnai galime išvysti besiglėbesčiuojantį jaunimą, elgiantis taip tarsi tai jų vienintelė teisė – teisė, kuria gali pasinaudoti tiktai heteroseksualios poros. Taip tik jie, jie vieninteliai gali reikšti savo jausmus viešumoje, mat, pasak daugumos lietuvių, homoseksualių žmonių jausmai – netikri, propaguojantys daugeliui nepriimtinas vertybes.

 

Vykstant politinei diskusijai apie homoseksualių žmonių teises dažnai metama vertybių korta – neva gėjų laikymas pilnateisiais piliečiais pakenktų visuomenės išpažįstamoms vertybėms.

 

Dažnai susimąstau, apie kokias vertybes tokiais atvejais kalbama. Tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių santykių tikrosios vertybės – tai jausmų tikrumas, visa tai kas susiję su pagarba žmogui. Tikriausiai vien tai, kad žmonės suvokdami kitaip savo seksualumą, lytiškumą siekia lygiateisiškumo socialiniuose santykiuose negali būti įvardijama kaip niekinantis vertybes reiškinys. Vis dėl to, gausu pasisakymų nukreiptų prieš homoseksualus, jų socialine elgsena išreikštą požiūrį į lytiškumą, seksualumą. Daugeliui vis dar nesuvokiama, kad lytiškumas savaime nėra vertybė, o visiems įprastas šeimos modelis tėra tradicija, tačiau vargu ar vertybė.

 

Ne visada tai kas tradiciška yra vertinga ir atvirkščiai. Vyrų ar moterų lankymasis pas meilužius seniai tapo tradicija, tačiau ar tai vertinga. Apstu pasaulinių organizacijų pasisakančių už lygiateisiškumą socialiniuose santykiuose, raginančių nediskriminuoti asmenų lytiškumo ir visais kitais pagrindais. Tačiau vis dar išlieka valstybių, kurios fundamentalias žmogaus teises suvokia savaip, kitaip nei tai turėtų būti. Lietuva tikriausiai viena iš jų, save įvardijanti kaip labiausiai saugojanti vertybes – deja, tik tradicines (santuoka viena iš jų – aut. past.), tačiau menkinanti kitokį žmogų, jo pasirinkimą ir varžanti jo teises.

 

Apmaudu, kad kai pasaulyje buvo paminėta JT žmogaus teisių deklaracijos 60 metų sukaktis, Lietuvai vis dar reikia priminti jos įsipareigojimus Europos Sąjungai gerbti žmogaus teises. Vis dėl to, čia Lietuva, čia žmogus ir jo teisės vertinamas kitaip.

 

 

Vytautas Valentinavičius, TJA

Share:

Susiję tekstai: