Teisės aktai saugo nuo smurto artimoje aplinkoje

LR  apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo lygiai prieš 6 metus, dar 2011 metų gruodį. Tai buvo reikšmingas pokytis Lietuvos teisinėje sistemoje, kadangi pagaliau buvo atkreiptas įstatymų leidėjo dėmesys į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra ilgametė, įsisenėjusi Lietuvos problema, neatsispindinti oficialioje kriminalinėje statistikoje.

 

Reikšmingiausias pokytis buvo tas, kad smurtas artimoje aplinkoje nebepriskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl dėl tokių atvejų ikiteisminis tyrimas pradedamas privalomai. Tai paaiškina registruojamų nusikalstamų veikų skaičiaus augimą 2011 metų pabaigoje. Kaip matyti iš Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitos, 2012 m. registruota 2 969 nusikalstamomis veikomis (3,7 proc.) daugiau nei 2011 m. Šį augimą daugiausia lėmė 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojęs LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 2012 m. Lietuvoje užregistruotos 82 492 nusikalstamos veikos, iš jų smurto artimoje aplinkoje nusikalstamos veikos sudarė apie 7 proc. visų registruojamų nusikalstamų veikų. Kitaip tariant, beveik 6 tūkstančiai baudžiamųjų bylų tais metai buvo susiję su smurtu artimoje aplinkoje.

 

Tačiau smurto atvejų – kur kas daugiau, nei pradėtų baudžiamųjų bylų (ikiteisminių tyrimų). Remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 metais gauta 21 615, 2014 m. – 29 339, o 2015 – daugiau nei 38 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau šie rodikliai tik auga: 2016 m. bendrasis pagalbos centras gavo 66433 pranešimus, iš kurių į 38177 atvejus buvo kviečiami policijos ekipažai. Šie skaičiai iš dalies rodo augantį visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje, tačiau kartu rodo ir tai, kad teisėsaugos institucijos nesusitvarko su šiuo milžinišku darbo kiekiu. Jeigu ikiteisminis tyrimas dėl smurto atvejų privalo būti pradedamas bendrąja, o ne privataus kaltinimo tvarka, tai akivaizdus rodiklių nesutapimas: bylų pradedama gerokai mažiau nei gaunama pranešimų apie smurto atvejus. Apmaudu tai, kad smurto artimoje aplinkoje klausimas visiškai nebeanalizuojamas Prokuratūros 2015 ir 2016 m. veiklos ataskaitose.

 

Ir visgi nepaisant pirminių sunkumų, įstatymas veikia bei suteikia teisinę apsaugą nuo smurto. Įstatymas numato, kad artima aplinka yra tokia, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Būtina įsidėmėti, kad smurtas – tai ne vien fizinis asmens mušimas ir žalojimas. Pagal įstatymą, smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

 

Įstatymas taip pat numato, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. Numatytos ir apsaugos priemonės smurtą patyrusiam asmeniui:  Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka globos ar slaugos reikalingas negalią turintis asmuo, policijos pareigūnai apie tai informuoja galintį šiuo asmeniu pasirūpinti giminaitį, kai jo nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą, kurios yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame sąraše ir gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu.

 

Ne tik pats nukentėjęs asmuo turėtų rasti jėgų nesitaikstyti su smurtu, apsaugoti save ir artimuosius, tačiau ir visuomenė turi būti akyla ir sąmoninga, neleisti klestėti paslėptam, nematomam smurtui ir pranešti apie nederamo elgesio atvejus teisėsaugai, kad būtų laiku užkirstas kelias skaudžioms nelaimėms. Įstatymas suteikia tokias galimybes ir įrankius, todėl reikia jais naudotis.

 

Šį straipsnį parengė VšĮ Ante Litteram, vykdydama projektą „Kampanija prieš smurtą pažeidžiamų asmenų šeimose“, kurį finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

FACEBOOK PRANEŠIMAI

Draugiška ir saugi Lietuva LGBT+