Nenorite ploti Hitleriui? Nesiilgite “tvirtos rankos”? Nemanote, kad fundamentalistų pažiūras reikia paskelbti valstybinėmis? Juokiatės, kai sakau, kad Vytautas Petkevičius – talentingas rašytojas, Vydūnas – didis filosofas, Rytis Cicinas – puikus dainininkas, lietuvių kalba – pati gražiausia ir turtingiausia, o Marcelio Prousto romanai – iškrypėlio paistalai? Nelaikote manęs sau lygiu po to, kai išreiškiau tvirtą įsitikinimą, kad dabartinis JAV prezidentas – kažkoks W. A. Mozartas, Nikita Cruščiovas – lenkų kompozitorius, o peniciliną išrado šventas Sebastijonas? Tai kur jūsų tolerancija?! Ajajai, kaip negražu abejoti oponentų išsilavinimu ir racionalumu vien todėl, kad jie mano kitaip! Vien todėl, kad jų skonis kitoks!
Aštuonių (na, gerai, tebūnie dvylikos) klasių subrandintas sveikas protas nesibodi ryžtingai pasisakyti jokiais klausimais ir niekada neabejoja savimi, be to, jis labai orus ir opus. Todėl klausykite jo kantriai, neprieštaraukite, nerodykite paniekos ir nemanykite, kad žinote geriau – nuomonę reikia gerbti. Ji tiesiog kitokia. Vadinti ją obskurantizmo pavyzdžiu – tikras chamizmas, elementarios tolerancijos stoka. “Kiekvienas juk gali turėti savo nuomonę”.
Manote, kad mes trokštame lygybės? Ne, nieko panašaus. Primindami toleranciją, mes siekiame, kad jūs, profesionalai, pagaliau suvoktumėte, kad ne tik nesate pranašesni už mus, bet kad TAI JŪS – tie nemokšos, nes neskaitote bulvarinės spaudos, nesuvokiate gilios “Siono išminčių protokolų” tiesos, nemokate rašyti taip, kad mes suprastume, ir neišmanote net to, kas aišku kiekvienam mažvaikiui. Tad, užuot postringavę apie toleranciją, malonėkite pasitraukti į šalį ir patylėti. Toleruokite mūsų neapykantą intelektui kaip tokiam (“toleruokite” mūsų kalba reiškia “pakluskite mūsų verdiktui”).
