Tolerantiško Jaunimo Asociacijos 2020 m. veiklos ataskaita

Tolerantiško Jaunimo Asociacija (TJA) net ir sunkiais bei pandemijos iššūkių pilnais metais sėkmingai tęsė savo veiklą, pritraukė naujų aktyvistų, kėlė narių ir savanorių kompetencijas bei surengė renginių skirtų bendruomenei ir visuomenei. 

Kviečiame susipažinti su nuveiktais darbais 2020-aisiais metais. Šiemet ypatingą dėmesį skyrėme LGBT+ istorijai.

Visuomenės informavimas

2020 metais mūsų nariai ir savanoriai parašė daugiau nei dešimt straipsnių įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Straipsniai buvo publikuoti „Lietuvos ryte”, delfi.lt, lrt.lt, manoteisės.lt, „Vakarų eksprese”, gayline.lt (autoriai J. Valaitis, A. Rudomanskis, J. Korsakovas, S. Padegimaitė, M.Kluonis).

Taip pat publikavome 3 tinklalaides, su kuriomis galite susipažinti mūsų „soundcloud” paskyroje (https://soundcloud.com/tjapodcast). Podcastuose išgirsite apie Trans* asmenų padėtį Pietų Europoje, buvimą gėjumi mokytoju, taip pat galėsite pasiklausyti TJA stovyklos metu įrašyto savanorių Kornelijos ir Medeinos pokalbio apie asmens santykį su bendruomenėmis.

Be viso to, TJA organizacijos ir jos narių „Facebook”, „Youtube” paskyrose pasirodė keli vaizdo įrašai. 

Augome ir socialiniuose tinkluose. Atsirado naujas puslapis – „TJA Vakarai”. Bendros TJA administruojamų socialinių tinklų „Instagram”, „Twitter”, „Facebook” paskyros pritraukė daugiau nei 900 naujų sekėjų. Socialiniais tinklais per metus pasiekėme per 98 tūkst. unikalių dalyvių. 

TJA „Facebook” paskyroje patalpinti trys trumpi vaizdo įrašai, viename iš jų trumpai supažindinama su mintimis, kurios kyla iš nežinojimo. Kitame įraše kalbama apie švietimo sistemą, o trečiajame – apie LGBT+ bendruomenės benamystę ir to priežastis. Planuojama, kad panašių vaizdo įrašų bus publikuota daugiau – savanorių laikas 2020 metais surengtoje TJA stovykloje buvo darbingas.

TJA nario J. Valaičio iniciatyva „Youtube” platformoje buvo patalpinti netgi 6 vaizdo įrašai, kuriuose kalbama apie LGBT bendruomenę, homofobiją sveikatos sistemoje, LGBT+ bendruomenės padėtį teisinėje sistemoje bei LGBTI istoriją. Su minėtais video galima susipažint čiai: https://www.youtube.com/channel/UCJrxVylQMm1XsyGGLsoESIQ/featured

TJA „Youtube” paskyroje buvo įkeltas įrašas iš konferencijos “Ar LGBT+ liks parlamentinės politikos paraštėse?”. Vėliau bus įkelti įrašai ir iš kitų šiemet vykusių renginių.    

Bendruomenės stovykla

Nors praėjusieji metai dėl pandemijos buvo ypatingai sunkūs rengiant gyvus susitikimus ir renginius, laikantis reikalavimų mums pavyko suorganizuoti vasaros stovyklą.

Stovykloje aiškinomės, kokios yra žmogaus teisės ir kokios realios galimybės jomis pasinaudoti LGBT+ žmonėms. Stovyklos metu vyko filmo peržiūra, komandos formavimo žaidimai, rytinės mankštos bei dr. Ugnės Marijos Andrijauskaitės paskaita „Kreivi pasakojimai: kaip rinkti ir rašyti sakytinę LGBT* istoriją”. O po paskaitos buvo vykdomos praktinės užduotys.

Stovyklos sklandžiu darbu bei veikla grupėse rūpinosi Domantas Paulauskas, Titas Atraškevičius, Urtė Gedzevičiūtė ir Simona Padegimaitė.

Stovykloje aptartos mintys, papasakotos istorijos buvo įkūnytos į aukščiau paminėtus straipsnius, vaizdo įrašus ir tinklalaides.

Politinis gyvenima

TJA bendradarbiaudama su „Rosa Luxemburg” fondu, buvo pristačiusi Lietuvos politinių partijų nuostatų LGBT+ atžvilgiu 2012-2016 m. ir 2017 m. indeksus.

Tačiau nuo to laiko parlamentiniame lygmenyje LGBT+ problematika buvo nagrinėjama taip retai, kad didžioji dalis pasiekimų buvo prarasti ir LGBT+ asmenys praktiškai nebuvo atstovaujami.

Nenorėdami, kad LGBT+ asmenys ir toliau liktų parlamentinės politikos paraštėse, liepos 23 d. TJA surengė nuotolinį viešą pasitarimą „Ar LGBT+ asmenys ir toliau liks parlamentinės politikos paraštėse?” 

Renginio metu buvo pristatyti seniau parengti indeksai, politologas Mindaugas Kluonis pristatė pranešimą „Simboliniai veiksmai ar realūs pokyčiai: kiek įmanomas LGBT pavasaris Seime?“, kuriame buvo aptarti šie klausimai: 1) kaip politikai gali prisidėti prie LGBT+ teisių, 2) kodėl svarbus LGBT+ teisių klausimo kėlimas prieš rinkimus, 3) kuriuos politikus, politines partijas(-ą) turime remti rinkimuose. Po pranešimo vyko dalyvių diskusija.
Taip pat rugsėjo 29 dieną „Facebook” paskyroje patalpinome dešimtmetį apimančią analizę, kurioje nurodyta, kurie Seimo nariai savo kadencijų metu teikė LGBT+ palankius įstatymų projektus.

„Vilnius Pride” ir kitos pilietinės iniciatyvos

2020-aisiais pirmąjį kartą buvo rengtos „Vilnius Pride” eitynės, kurias mes su džiaugsmu palaikėme. Jų metu sukvietę būrį narių ir draugų protestavome prieš LGBT+  asmenis diskriminuojančios įstatymus, lygiateisiškumo stoką šalyje ir savivaldose. Dalyvaudami siekėme prisidėti prie LGBT+ bendruomenės solidarumo. Pabrėžėme “Pride”, kaip politinio veiksmo svarbą, skatinome atkreipti dėmesį į mažiau matomų bendruomenės grupių problemas bei palaikėme priešinimąsi LGBT+ bendruomenės suprekinimui

TJA, besiruošdama eitynėms, surengė plakatų gaminimo dirbtuves, kurių metu visi norintieji apsirūpino atributika. Per eitynes TJA nariai, savanoriai ir draugai vieningai žygiavo kolonoje, kurią lydėjo geros emocijos ir muzika. Net keli TJA nariai pasisakė renginio metu prie M.Mažvydo bibliotekos. 

„Vilnius Pride” nebuvo vienintelis protestas, kuriame dalyvavo TJA. Visame pasaulyje nuaidėję „Black Lives Matter” protestai pasiekė ir Lietuvą. Mūsų nariai ir savanoriai aktyviai juose dalyvavo Vilniuje ir Klaipėdoje. Reaguodami į problemą, taip pat skelbėme pranešimus socialiniuose tinkluose.

O reaguojant į moterų teisių ir LGBT problemas Lenkijoje dalyvavome įvairiose akcijose, dalinomės informacija tiek organizacijos, tiek asmeninėse narių socialinėse medijose. Vasarą TJA pirmininko koordinuotas ir su aktyvistai skubiai organizuotas solidarumo protestas prie Lenkijos ambasados sukvietė beveik 100 dalyvių, jo metu įteikta peticija ambasadai.

Kiti renginiai

Pandemijos metu surengėme ne vieną virtualų renginį.

Nors gyvos kelionės vykti negalėjo, gegužės 9 d. virtualiai aplankėme Ann iš Rusijos, kuri papasakojo apie intersex asmenis bei LGBTQ+ bendruomenės padėtį Rusijoje.

Džiaugiamės, kad TJA padalinys „TJA vakarai” surengė diskusiją “LGBT+ Klaipėdoje: Kam reikia vaivorykštinės perėjos?”

Vėliau sekė serija renginių „Seminarai: Menas+LGBTQ=My(his)Story”, kuriuos įkvėpė menininkas Marius Simavičius. Renginių ciklą sudarė keturi seminarai apie autoritetų atradimą ir jų istorinių verčių atpažinimą, ryšio užmezgimą tarp istorinio konteksto ir LGBTQ+ asmens patirties, saveikinį feminizmą, tai, kaip meninis-feministinis aktyvizmas keitė vyrų dominuojamą meno istoriją, kaip galima būtų tai pakartoti Lietuvoje bei apie tai, kokia yra mūsų atsakomybė, kai plėtodami temą naudojamės kitų asmeninėmis istorijomis ir patirtimis. Seminarai buvo paremti kairiosiomis ir feministinėmis idėjomis bei susilaukė itin didelio dalyvių aktyvumo.

Metų užbaigimui surengėme dar kelis renginius:

Seminaras-diskusija „LGBT* bendruomenės atminties problematika: tarp istorijų ir istorijos”, kurio metu kalbėta su istorikais dr. Ugne Marija Andrijauskaite, Tomaš Tomaševski ir aptariami klausimai, susiję su Lietuvos LGBT+ istorija ir jos problematika. Ypatingai dėkojame Medeinai Usinavičiūtei, jos indėliu dabar jau turime ir išleistą lankstinuką, kuriuo paaiškiname, kodėl svarbu kaupti LGBT+ asmenų gyvenimo patirtis ir galėsime visus kviesti jomis pasidalinti

Diskusijos „Netolerancija išnaudojimui” buvo rengiamas kartu su studentų judėjimu „Šauksmas” bei Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus miesto skyriumi. Mums žmogaus teisės yra universalios, jų problematika neapsiriboja vien tik socialiniais ar ekonominiais, teisiniais veiksniais, žmogaus teisių padėtis priklauso nuo šių aplinkybių visumos, todėl manome, kad studentai už praktikos darbą turėtų gauti atlygį. O Naujus metus sutikome su keliomis viešojo transporto stotelėmis Vilniuje, kuriomis priminėme, kad „praktika = darbas”, o už darbą turi būti atlyginama.

Be viso to…

TJA atstovai dalyvavo dviejose LiJOT asamblėjose, renginiuose, inicijuotose Žmogaus teisių organizacijų koalicijos su partneriais: Lietuvos Socialdemokratinio Jaunimo sąjungos, Klaipėdos Liberalaus Jaunimo, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos kartu su Labdaros ir paramos fondu „Frida”, studentų judėjimu „Šauksmas”, VšĮ „Mes darom”, Lietuvos psichologijos studentų asociacija ir kt. Teikėme ir rengėme įvairias iniciatyvas, projektus.

Labai atidžiai rinkomės paramos šaltinius, nes esame nepriklausoma organizacija ir turime išsilaikyti patys. Paraiškų rengimas užima daug laiko ir resursų, tai būtina suderinti su organizacijos strategija ir veiklos planu. Per metus parengėme 4 projektų paraiškas ir 3 iš jų laimėjome. 

2020 m. kovo mėnesį įsikėlėme į naujas patalpas – esame labai dėkingi šaunioms komandoms, kurios perkraustė ir mus įkurdino. Dabar iš viršaus stebime žmogaus teisių padėtį Lietuvoje – Lukiškių g. 5-536, 01108 Vilnius. Mūsų laiptai dar laukia remonto, bet kada nors sukaupsime ir tam resursų.

Tolerantiško Jaunimo Asociacija 2020-12-31 vienijo 185 narius (iš jų 156 iki 29 m. ir 29 vyresni) 25-iose Lietuvos savivaldybėse.

Mes kviečiame kiekvieną asmeniškai nelikti abejingais ir solidariai vienytis bei kartu veikti, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi oriai ir būti laimingas. Kviečiame tapti TJA nariais ar draugais. Organizacijai visada reikia teisininkų, maketuotojų, viešųjų ryšių ir IT specialistų, tarptautiniais ryšiais besidominčiųjų, tekstų redaktorių, vertėjų, renginių organizatorių ir pan. Taip pat labai kviečiame bendradarbiauti mokytojus, pedagogikos studentus ir kitus ugdymo sritimi besidominčius asmenis. Susisiekite su mumis jau DABAR – info@tja.lt. Jūs galite prisidėti ir paskiriant 1.2% nuo sumokėto GPM, ši parama yra gyvybiškai svarbi organizacijos funkcionavimui.

Visada laukiame idėjų ir iniciatyvų, kurias su džiaugsmu padėsime įgyvendinti, taip pat ir palaikymo joms iš visų LGBT+ žmonių ir jų draugų.

 

Padėkos

partneriams ir rėmėjams:

Labdaros ir paramos fondas „FRIDA”, Gayline.lt, visiems Žmogaus teisių organizacijų koalicijos partneriams, DEMOS kritinės minties institutui, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijai, Rosa Luxemburg fondo atstovams Varšuvoje, barui „VOX”, Lietuvos Socialdemokratinio Jaunimo Sąjungai, o ypač Vilniaus miesto skyriui, visiems TJA seminarų lektoriams, asmenims, kurie paskyrė 1.2 proc. paramą, žmogaus teises remiantiems žurnalistams.

Savanoriams, nariams ir draugams, be kurių metai būtų buvę daug sunkesni:

Titui, Domantui, Urtei, Medeinai, Jonui, Kornelijai, Martynui, Tomaš, Artūrui, Artur, Pauliui, Mariui L., Aleksui, Deimantui, dviem Mindaugams K., Eimantui, Danguolei, Julianai, Audriui, Lukui, Marijai, Mariui S., Deividui, Faustai, Simonai, Rimgaudui, Edmundui, Gabrielei, Eimantei, Aivarui, Antanui, Saulei, Eridanui, Kiril, ir kt.

Ataskaitą galite pasiekti pdf formatu. 

Share:

Susiję tekstai: