Kalba išsakyta Tolerantiško jaunimo asociacijos valdybos pirmininko Artūro Rudomanskio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės inicijuotoje spaudos konferencijoje „Žmogaus teisės Lietuvoje: lūkesčiai ir galimybės“.
Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į problemas ir neįveikiamus sunkumus, su kuriais susiduria kiekvienas iš mūsų kasdieniame gyvenime ir darbe; tikimasi skatinimo domėtis, suprasti ir atrasti bendrumų siekiant teigiamų pokyčių ir pažangos žmogaus teisių srityje.
Šiandien Lietuvoje vis dažniau žmogaus teises priešpastatomos pareigoms. STOP – čia nėra „kažkokių“ pareigų! Privalu jau mums pagaliau suprasti ir neignoruoti vieno pagrindinio principo, kad iš pačių žmogaus teisių kyla tik vienintelė pareiga – gerbti kito žmogaus teises. Jeigu mes gerbsime kiekvieno individo teises, o kiekvienas kitas gerbs mūsų kaip individų teises bus išpildyta pareiga sietina su žmogaus teisėmis.
Todėl pareigos ir teisės sąvokos labai susijusios: tai, kas vienam yra pareiga, kitam – teisė. Siekdami savo laisvės, turėtume pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie didintų, o ne mažintų mūsų pasirinkimo galimybes, t. y. didintų mūsų laisvę.
Todėl, kai pradedama kalbėti apie pareigas žmogaus teisių kontekste turime žvelgti labai kritiškai. Tenka pripažinti, kad dažniausiai kalba apie pareigas tie, kurie nori įtvirtinti savo „tiesas“ ir galią kitų atžvilgių. Būtent „jie“ nori šokdinti kiekvieną žmogų pagal „savų“ interesų grupėms ar grupuotėms svarbius motyvus.
Gyvendami aplinkoje, kurioje žmogaus teisėms užkraunamos kažkokios neįvardijamos pareigos kažkokių perspektyvų ateinančiais metais ir galimybių tikėtis būtų neprasminga. Pokyčių žmogaus teisių kontekste nenorą patvirtina labai daug atvejų, pavyzdžiui, kad ir tai jog Lietuva sutiko prisijungti prie grupės ES šalių, leidžiančių poroms pasirinkti, kurios valstybės teisę taikyti jų santuokos nutraukimui ar gyvenimui skyrium, kaip teigia Teisingumo ministerija tik atsiradus išlygai dėl homoseksualų santuokų.
Lietuvos pozicija Europos Sąjungoje žmogaus teisių atžvilgiu dažnai būna reakcinga, nukreipta į žmogaus teisių pažeidimų išsaugojimą.Todėl visai nekeista, kad tarp Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetinių sričių žmogaus teisėms vietos neliko. Greičiau priešingai pirmininkaujanti Lietuva gali netgi prisidėti prie žmogaus teisių plėtros stagnacijos ar net pablogėjimo visos bendrijos kontekste.
Galbūt pirmininkaujant bus kalbama apie žmogaus teises Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje, tačiau apie žmogaus teises Lietuvoje greičiausiai bus nutylima, nes viešojoje erdvėje jau seniai įsitvirtino rūpinimasis žmogaus teisėmis ne savo ar ES šalyse, o kitur. Paradoksalu, kad Lietuva apie žmogaus teises kalba svetur, kai žmonės šalyje dar neturi pakankamai įgūdžių atpažinti ir prabilti apie jų pačių teises Lietuvoje. Tai patvirtina naujausia Eurobarometro apklausa, kurios esmė byloja, kad lietuviai Lietuvoje mato mažiau diskriminacijos nei Vakarų europiečiai savo šalyse.
Žmogaus teisės iš dangaus nenukris, jos turi būti iškovojamos griaunant iš žmogaus teisių pažeidimų besipelnančias galios struktūras, todėl pabrėžtinai kviečiu socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančius asmenis ar bendruomenes siekiančias ir norinčias gyventi demokratinėje Lietuvoje nelikti nuošalėje. Išnaudokime visas demokratines priemones kovojant už savo teises, be kompromisų naudokimės teisėmis į Konstitucijoje įtvirtintas teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, teisę organizuoti susirinkimus, teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir pan. Tik aktyviai gindami žmogaus teises galime tikėtis, kad ji virs mūsų visų ir kiekvieno ginama kasdienybe, o ne formalia norma, kurias labai dažnai įvairūs antidemokratiniai subjektai mėgina užgniaužti.
Nuoroda į įrašą. (Garsas nuo 3:33 min.)
