Viena pirmųjų bendrovių, išreiškusių paramą LGBT+ draugiškos aplinkos projektui – UAB „Salero”, organizuojanti renginius Vasaros terasoje (mokytojų namų kiemelyje) ir valdanti restoraną „The Room” sostinės Vilniaus gatvėje. Su mūsų savanore Claudia apsilankėme Vasaros terasoje, pakalbinome šeimininką ir pateikiame interviu su juo:
Žmonės, kurie palieka, žmonės, kurie pasilieka! Interviu su Dj Ruben Martinez Pellon
Praėjusią savaitę turėjau malonią progą pasišnekučiuoti su Dj Ruben Pellon Martinez, ispanu didžėjumi, persikėlusiu gyventi į Vilnių beveik prieš 10 metų.
Susitikom Vasaros Terasoje. Tai – ne vieta diskriminacijai: Vasaros Terasa neseniai tai pareiškė pasauliui pasirašydama memorandumą ir prisijungdama prie TJA vykdomos LGBT draugiškos erdvės skatinimo iniciatyvos (apie iniciatyvą daugiau čia)
Galvoje sukosi daugybė klausimų, net sunku buvo nuspręsti, nuo ko pradėti. Tad leidau pokalbiui vystytis nevaržomai, ir Rubenas atvirai papasakojo apie savo gyvenimo patirtį Vilniuje ir pasidalino mintimis apie šios Europos sostinės požiūrį į toleranciją.
„Aš atvykau prieš 10 metų ir atradau, kad Vilnius yra gera vieta gyventi,” sako jis.
„Užsieniečiui pirmas įspūdis, iš žmogaus perspektyvos, yra kad sutikti žmonės iš pradžių bendrauja gana nepatikliai …” Tiesą pasakius, aš tik atvykusi pamaniau lygiai tą patį – ypač jei palyginsim su žmonių atvirumu Ispanijoje ar Italijoje. Tikriausiai dėl ilgos Sovietų įtakos, Lietuva iš naujo atrado tikrą kultūrinę įvairovę labai vėlai, o šiandien vis dar sunku pasakyti, kad – Vilnius kosmopolitinis miestas. Čia nerasite daug imigrantų iš Afrikos ar Azijos, kaip daugelyje kitų Europos sostinių, nors yra žmonių iš Rytų šalių.
„Akivaizdu, kad per dešimt metų viskas pasikeitė. Žmonės pradėjo daug keliauti, sutikti įvairius žmones, susidurti su kultūrine įvairove. Mąstymas atviresnis, žmonės bendrauja daugiau nei anksčiau, todėl užsieniečiui gyventi ir integruotis šioje šalyje yra daug lengviau. Aišku, aš negaliu garantuoti, kad Ispanijos imigrantų atžvilgiu žmonių reakcija yra tokia pati kaip į asmenį iš kitos šalies. Aš galiu kalbėti tik apie savo asmeninę patirtį. „
„Aš tikiu, kad persikėlusiems čia ir tikrai norintiems integruotis miestas suteikia šią progą. Bet tas pats visur, jei jūs nenorite integruotis – pirmiausia patys esate už tai atsakingi! „
Paprašiau Rubeno man pasakoti apie LGBT + bendruomenės situaciją Lietuvoje. Juk smalsu sužinoti nuomonę asmens, kilusio iš vienos šia tema liberaliausių ir laisviausių Europos valstybių. Ir tada jo nuomonę apie Lietuvą tampa kritiškesnė… „Vis dar dėl mąstymo siaurumo čia skirstoma į tinkamas ir netinkamas tapatybes. Yra dvi pagrindinės problemos. Pirma, žinių ir supratimo stoka – kalbui apie politines institucijas ir žiniasklaidą, kuri supramta ir perteikia lytinę tapatybę labai jau “tradiciškai” ir nepripažįsta kitokių identitetų egzistavimo, ar savanoriškai ignoruoja jas. Taip pat ir mokyklose darbas konservatyvus. Švietimo sistema turėtų būti pamatas mokant gerbti kitus. Jei aš žinau ir suprantu, galiu pripažinti įvairovę. Štai kodėl jau nuo mokyklos reikia kalbėti apie tapatybes, esančias aplink mus ir tai mums bus natūralus dalykas.
Antroji problema yra ta, kad žmonės neturėtų taip slėptis. LGBT + asmenys, nors ir gyvenantys šalyje, kuri ignoruoja skirtingas tapatybes ir negerbia jų, neturėtų bijoti laisvai išreikšti savo tikrąsias tapatybes.
Jei tu slepi LGBT+ tapatybę, tai reiškia viena: žmonės ir toliau galvos, kad būti LGBT+ bendruomenės dalimi – labai jau retas dalykas. Ir jei jūs kažką slepiate, šis dalykas tikriausiai turėtų būti blogas, ar ne? Žmonės turi matyti ir suprasti, kad mes kalbame apie asmenį, atvirai! Dauguma LGBT + jaunim nori pabėgti, išvykti kitur, kur jie gali laisvai ir paprastai gyventi. Ir niekas nesmerkia jų. Bet išvykimas reiškia, kad niekas jūsų šalyje niekada nepasikeis. Štai kodėl yra svarbu liktii ir pareikalauti teisių į save.”
Tad pabaigai klausiu Rubeno: „O kaip tu, ar manai likti Lietuvoje visą savo gyvenimą?”
„Aš negalvoju apie pasilikimą čia visam gyvenimui. Galiu pasakyti tik, kad aš negrįšiu į Ispaniją, bet aš nežinau, kas bus ateityje „!
