Pabėgėlis yra žmogus, o kiekvienas žmogus turi teisę būti laimingas. Tokiomis nuostatomis vadovavosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Tolerantiško jaunimo asociacija vykdydama projektą „Savas tarp svetimų”.
Dažniausiai pabėgėliai į Lietuvą atvyksta ne savo noru. Jie yra priversti palikti gimtus namus dėl karo, persekiojimų, diskriminacijos ir su viltimi pradėti viską iš naujo – susikurti saugesnį gyvenimą sau, savo vaikams bei artimiesiems.
Gruodžio 9 d. vykusioje projekto „Savas tarp svetimų“ baigiamojoje konferencijoje po Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės sveikinimo kalbos rezultatus ir pasiekimus atskleidė projekto vadovas Artūras Rudomanskis. Pasak jo siekiant padėti pabėgėliams rasti bendrą ryšį su Lietuvos piliečiais buvo vykdytas tyrimas, išleistas leidinukas, spręstos valstybėje esančios teisinės spragos, sukurtas dokumentinis – animacinis filmas „Kur akys veda”.
„Pastaruoju siekta parodyti, kokie žmonės skirtingi. Todėl suvokti žmogų, kultūrą sunkus – sizifiškas darbas. Tuo tarpu pagarba, supratimas ir kantrybė bei siekis nuolatos tobulėti, suvokti žmogų yra kelias atveriantis į bendrumus. Kūrėjos Jurgos Ivanauskaitės žodžiais tariant: „Juk žmogus – visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė – teka, srūva, kinta… ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis.“ – pasakojo projekto vadovas.
Rezultatai pranoko lūkesčius
Didelį susidomėjimą sukėlė projekto metu sukurtas dokumentinis – animacinis filmas „Kur akys veda“, kuriame dokumentiniai kadrai buvo derinami su animaciniais intarpais.
Neilga filmo trukmė (30 min.) pristatymų Lietuvos rajonų kultūros centruose metu sudomino pedagogus, kurie sakė galėsią šį filmą naudoti kaip edukacinę priemonę pamokų metu. Projekto koordinatorius Augustas Čičelis teigė, kad pritrūkus filmo DVD kopijų, teko jas tiražuoti savo iniciatyva.
Projekto metu vykdytas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje prieglobstį gavę asmenys patiria daugialypę diskriminaciją. Konferencijoje dr. Margarita Jankauskaitė skaitydama pranešimą „Moteris kultūrinių pokyčių akivaizdoje“ iliustruodama pabrėžė, kad tam tikros atskirties grupės patiria diskriminacija ne tik kaip tautinė/rasinė mažuma, bet ir kaip tautinės/rasinės mažumos homoseksualus žmogus, moteris, vaikas, negalią turintis žmogus ir pan. Atskleidžiant šiuos elementus buvo siekiama parodyti, kad prieglobstį gavusius asmenis reikia integruoti ne tik kaip atskirą grupę, bet ir individualiai, nes diskriminaciją dažnai patiriama ir tos grupės viduje.
Pamokos ateičiai
Per pusšimtis baigiamojoje konferencijoje dalyvavusiųjų galėjo pasiklausyti pranešimų, nuo Europinės dimensijos iki Lietuvos realijų formuojant integracinę politiką, vykdant projektinę veiklą prieglobsčio prašantiems ir gavusiems asmenims.
Europos Komisijos ir valstybės narės pozicijos prieglobsčio klausimais įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo programą ir Solidarumo ir migracijos srautų bendrąją programą pristačiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus, EPF programos koordinatorė Auksė Duksienė pastebėjo, kad Lietuvai kasmet 2008–2013 m. laikotarpiu minėtai veiklai bus skiriama 500 000 EUR parama.
Pranešimą skaičiusi Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros Projektų valdymo skyriaus programos vadovė ir MRU Socialinio darbo katedros lektorė Aistė Bartkevičienė kvietė organizacijas ir institucijas diegti Integracijos indikatorių schemą. Kaip teigė pranešėja, tai padėtų įvertinti kiekybinius ir kokybinius rezultatus, projekto vykdytojo ar bendruomenės įtaką pabėgėliams, gali padėti organizacijoms, vykdančioms projektus, palyginti pasiektus rezultatus su kitomis organizacijomis.
Artimai susibičiuliavęs su Lietuvoje gyvenančiais prieglobstį gavusiais asmenimis projekto leidinuką „Savas tarp svetimų“ rengęs mokykloje dirbantis mokytojas Aurimas Brazys atskleidė, kad svarbu atskirti tikslines grupes kuriems skiriamas darbas, nes tokiu būdu galima pasiekti geresnį rezultatą.
Pranešėjas Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro vadovas dr. Tadas Leončikas skaitydamas pranešimą „Pabėgėliai: tarp atskirties ir integracijos“ nuogąstavo, kad tolerancija kaip nuostatos ir toleravimas kaip realybė Lietuvoje viena nuo kitos yra labai nutolusios. Jis taip pat pabrėžė, kad Tolerancijos nepakanka integracijai. Konferencijos metu minėto instituto atstovas Karolis Žibas supažindino su jų instituto įgyvendintų tyrimu ir jo rezultatais.
Baigiamosios konferencijos metu vykusioje organizacijų ir institucijų mugėje galima buvo norintiems pristatyti savo nuveiktus darbus, organizacijas, padalinti dalomąją medžiagą pasipasakoti veiklos įspūdžius pamatyti ką nuveikė partneriai, kolegos.
Nauji planai
Projektą įgyvendinant Europos pabėgėlių 2007 m. programą vykdę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Tolerantiško jaunimo asociacija, kurį parėmė Lietuvos Respublika, o iš dalies finansavo Europos Sąjunga planuoja ir toliau dalyvauti siekiant padėti integruotis prieglobstį gavusiems asmenims. Tik šį kartą nukreipiant didesnį dėmesį į visuomenės ir prieglobstį gavusių asmenų ugdymą, bendruomeninį vystymąsi bei diskriminacijos mažinimą.
Baigiamosios konferencijos pranešimų skaidrės:
Lietuvoje prieglobstį gavusių asmenų perspektyva lygių galimybių kontekste
Aušrinė Burneikienė, Lygių galimybių kontrolierė
Europos Komisijos ir valstybės narės pozicijos formuojant prieglobsčio politiką.
Solidarumo ir migracijos srautų bendrosios programos pristatymas.
Auksė Duksienė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Projektų vaidmuo pabėgėlių integracijos procese.
Aistė Bartkevičienė, Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra
Valdas Dambrava ir Danguolė Grigolovičienė
Pabėgėlių diskriminacija ir izoliacija. Kas iš to išeina?
dr. Tadas Leončikas ir Karolis Žibas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras
Moters situacija kultūrinių pokyčių akivaizdoje.
dr. Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centras
Projekto „Savas tarp svetimų” informacija
