Įgyvendindamos Europos pabėgėlių fondo remiamą projektą „Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvius socializacijos metodus“ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Tolerantiško jaunimo asociacija atlieka tyrimą „Ugdymo įstaigų mokymo priemonių tolerancijos ir multikultūrinio ugdymo analizė“. Projekto vadovas Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Vytautas Valentinavičius.
Kaip Lietuvos moksleiviai mokomi tolerancijos ir pažinti kultūras, kiek mokykloje kalbama apie visuomenės įvairovę ir kiek įsigalėję stereotipai? Europos Sąjungai (ES) raginant savo nares kovoti su diskriminacija ir panašiomis socialinėmis negerovėmis, Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus taryba įgyvendindamos projektą bandys rasti atsakymus į šiuos klausimus. Jie, tikimasi, paaiškins ir kodėl Lietuvos visuomenė netolerantiška „kitokiems“.
Europos Komisijos komunikate „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ sakoma, jog kiekvienoje Bendrijos šalyje turi būti užtikrinama saugi aplinka, gerbiant skirtumus ir saugant pažeidžiamus asmenis. Jame pabrėžiama tolesnės kovos su diskriminacija, rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija ir homofobija svarba.
Pasak TJA pirmininko Vytauto Valentinavičiaus, mintis atlikti tyrimą kilo kuriant kitą projektą, supratus, kad nėra duomenų, koks dėmesys skiriamas mokinio visapusiškam kultūriniam ugdymui. „Manau, kad šis tyrimas ne tik atskleis esamą situaciją bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir padės išsiaiškinti, koks dėmesys mokykloje skiriamas visapusiškam mokinio, kaip asmenybės ugdymui“, – TJA pranešime cituojamas jis.
Tyrimo metu žadama apklausti moksleivius ir mokytojus, analizuoti vadovėlius. Tarpdisciplininės tyrėjų grupės narės Rasos Erentaitės žodžiais, bus tiriamos įvairios disciplinos, įskaitant istoriją, biologiją, pilietiškumo ugdymą.
Multikultūriškumo sąvoką esą būtina praplėsti – ji turėtų apimti ne tik etniškumą ir religiją, bet ir lytį, seksualumą, socialinę klasę, amžių, neįgalumą.
„Pagal šią plačią savoką neturime pagrindo galvoti, kad žmonės yra vienodi. Daug kas vengia pripažinti, kad turime skirtingas kategorijas, kad negalima homogenizuoti visuomenės, kad ji yra įvairi“, – pabrėžė Mykolo Riomerio universitete psichologijos doktorantė.
Ugdymo turinys skirstomas į matomą (kurį galima perskaityti ar išgirsti) ir nematomą (mokyklos kontekstą ar mikroklimatą). R. Erentaitė atkreipė dėmesį ir į turinį, apie kurį apskritai nekalbama. Taip pat žadama aiškintis, kiek mokykloje kalbama apie visuomenės įvairovę ir kiek įsigalėję įvairūs stereotipai.
Anot R. Erentaitės, matematikos uždaviniuose lytis traktuojama nevienodai. Ji priminė istoriją apie vienetus ir nulius, kurioje moteris yra nulis, o svarbi tampa tik ištekėjusi.
„Galvojame, kad galima rasti daugiau tokių pavyzdžių, – pranešime cituojama R. Erentaitė. – Vienas dalykas yra vadovėliai, kitas – kaip elgiamasi mokyklose, kiek joje demokratijos, ką gali pasakyti mokinys.
Užsienyje atlikti tokie patys tyrimai rodo, kad kontekstą veikia ne tik tai, kas perskaitoma, bet ir tai, kas išgirstama per pamoką. Todėl galiausiai visi veiksniai gali būti susiję su mokinio gyvenimu ir jo aplinka bei tai, kiek tos toleracijos multikultūriškumui jis turės ateityje.“
Tarpdisciplininei tyrėjų grupei vadovauja sociologė Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto socialinių tyrimų centro vadovė dr. Jolanta Reingardė. Jai talkininkauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros docentė dr. Nida Vasiliauskaitė.
Tolerantiško jaunimo asociacijos informacija
