Kovo 19 – 25 dienomis Lietuvos aukštosios ir bendrojo lavinimo mokyklos bei įvairios organizacijos mini „savaitę be patyčių“. Šia proga Tolerantiško Jaunimo Asociacijos atstovė, Gerda Staškevičiūtė, dalyvavo Socialinių mokslų kolegijos renginiuose, kuriuose skaitė pranešimus homofobijos ir pabėgėlių temomis.
Kovo 19 dieną Socialinių mokslų kolegijos konferencijų salėje buvo organizuojama interaktyvi paskaita “Homofobija: nuo stereotipų tiesos link“. Paskaita prasidėjo interaktyviu metodu, kurio metu visi paskaitos dalyviai galėjo geriau susipažinti su savo bei kolegų požiūriu į homoseksualius asmenis. Paskutinis šio žaidimo teiginys: „aš esu tiesiogiai ar netiesiogiai įžeidęs homoseksualius asmenys“ sukėlė didelę diskusiją dalyvių tarpe. Kalbant apie homofobiją bei jos pavyzdžius visuomenėje, ypatingas dėmesys buvo skiriamas visuomenės požiūriui į homoseksualius asmenis: „pagrindinė homofobijos priežastis yra homoseksualių asmenų nematomumas ir marginalizacija visuomenėje arba, kitaip tariant, homoseksualių asmenų nepripažinimas visateisiais piliečiais.“ – sakė interaktyvios paskaitos moderatorė Gerda Staškevičiūtė. Šis teiginys buvo iliustruotas knygoje „Heteronormos hegemonija“ parašytais A. Zdanevičiaus žodžiais, kurie teigia, kad LGBT žmonės sudaro mažumą, kuri visuomenėje yra nematoma, nutylima, stereotipizuojama ir diskriminuojama, ko pasekoje homoseksualūs asmenys kenčia nuo socioekonominės ir kultūrinės nelygybės.
Dvi valandas trukusioje paskaitoje kolegijos studentai turėjo galimybę kitaip pažvelgti į žiniasklaidos vaidmenį skatinantį heteronormatyvumą, pataikaujantį visuomenės požiūriui ir, atsižvelgiant į realius pavyzdžius, susipažinti su žmonių požiūriu, kuris neretai yra pagrįstas stereotipais. „Viename iš tinklalapių moteris teigia, kad homoseksualų kirpėją iškeitė į kitą, nes pastarasis ją nuolatos nukirpdavo per trumpai. Jos nuomone kirpėjas gėjus visas klientes nori paversti trumpaplaukėmis“ – kalbėjo Gerda Staškevičiūtė – „moters išsakytas teiginys lyg ir nėra priešiškas, tačiau įsivaizduokite mintyse stereotipinę lesbietę – ar ji nebus trumpaplaukė mergina?“ – siūlė susimąstyti paskaitos moderatorė taip parodydama netiesioginės diskriminacijos apraiškas.
Pirmosios paskaitos pabaigoje buvo iškeltas retorinis klausimas, kuriuo buvo klausiama ar interaktyvios paskaitos dalyviai, būdami homoseksualios orientacijos, atsivertų (pasipasakotų apie savo seksualinę orientaciją aplinkiniams) gyvendami mūsų heteronormatyvioje visuomenėje? Kaip bebūtų gaila net ir retorinis klausimas sulaukė neigiamo atsakymo, priversdamas kolegijos studentus susimąstyti apie homoseksualių asmenų sunkią padėtį Lietuvoje.
Kovo 20 dieną kolegijos studentai buvo kviečiami kiek kitaip pažvelgti į greta mūsų gyvenančius pabėgėlius. Paskaita prasidėjo dokumentinio filmo pabėgėlių tema „Teisė gyventi“ pristatymu, filmo metu paskaitos dalyviai galėjo susipažinti su dvejomis pabėgėlių, gyvenančių Lietuvoje, gyvenimo istorijomis. Pirmoji – tai pavykusios integracijos pavyzdys: gerai lietuviškai mokantis Baltarusijos pilietis Lietuvoje įgijo politinių mokslų magistrą ir gyvenimą kuria dirbdamas vienoje iš radijo technikos įmonių. Antroji istorija pasakoja apie dalinai nesėkmingą vyro iš Azerbaidžano integraciją Lietuvoje. Nesėkmingos integracijos pasekmės – lietuvių kalbos nemokėjimas, darbas nuo keturių valandų ryto iki keturių valandų vakaro gaunant minimalią algą ir negalėjimas finansiškai remti ar atsivežti savo šeimos į Lietuvą, gniuždo ir graudina vyrą.
Pasibaigus filmui buvo trumpai aptariama pabėgėlių atkeliavimo į Lietuvą eiga, pateikiami vaizdingi pavyzdžiai, kuo skiriasi pabėgėlis nuo emigranto. Pasakojimas iššaukė diskusiją, kurios metu Socialinių mokslų kolegijos studentai diskutavo apie asmenų pabėgimo iš savo gimtosios šalies priežastis, domėjosi kalbos barjeru svetimoje šalyje, darbo klausimu bei integracijos Lietuvoje galimybėmis.
Akimirkos iš renginių:
Tolerantiško jaunimo asociacijos informacija.
