Ar yra tokių užsiėmimų, kuriuos gali daryti tik moteris su vyru? Tarkime, įsimylėti? Tikrai ne. Tuoktis? Galbūt kol kas. Šokti? Na, tai irgi viena iš konservatyvesnių sričių, kuriose „pora“ vis dar reiškia išskirtinai vyrą ir moterį.
Apie tai galvojo Gerda, kai dar pavasario pabaigoje vyko namo iš Vengrijos. „Tiek daug dabar pas mus rengiama šokių projektų. Kodėl negalima būtų sukurti erdvės, kur šokti galėtų tos pačios lyties poros?“
Taip gimė idėja Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) organizuojamiems vienalyčių porų šokių vakarams. Pirmiausia šia idėja Gerda, TJA renginių koordinatorė, pasidalino su Agne, kuri, išgirdusi sumanymą, minutei nutilo. „Pamaniau – va dabar tai sulauksiu atsako“, – prisimena Gerda.
Agnė yra 23 metų profesionali šokių mokytoja studijuojanti šokius. Ji jau yra ne kartą vedusi pramoginių šokių pamokas – tačiau tik „tradicinėms“ poroms. Tad pasiūlymas pabandyti išmokyti vyrą šokti salsą su vyru arba moterį – su moterimi buvo šioks toks iššūkis. „Tai neįprasta, – sako Agnė. – Mokausi kartu su jais, nes nesu to dariusi“.
Ar šokiai išties taip pasikeičia, kai į porą sustoja tos pačios lyties partneriai? „Na, pirmiausia kyla keblumų su terminologija“, – sako Agnė. Įprastoje šokių terminijoje kalbama apie vyro partiją ir moters partiją.
„Vyras šokiuose paprastai būna rėmas, o moteris – paveikslas – ji apibendrina tradicinį vaidmenų pasidalijimą. – O čia reikia konkrečiai nurodyti, kuris iš partnerių veda“. Tad vietoje „vyro“ ir „moters“ per pamokas ji vartoja kitus terminus – „vedantysis“ ir „vedamasis“. Tad prieš pradedant reikia susitarti – ir nepamiršti – kas yra kas. „Nors ir tradicinėse porose dažnai reikia priminti moteriai – nevadovauk!“
Tačiau, sako Agnė, skiriasi ne tik terminija, bet ir šokių figūros, kurias reikia padaryti lygiateisiškesnes. Tradicinėse porose moteriai – kuri paprastai yra žemesnė už savo partnerį – tenka sudėtingesnis vaidmuo. „Vyras tik veda, o moteris daro įvairius sukinius, jai tenka daug sunkesnės figūros“.
„Bet kitaip yra šiuolaikiniame balete – ten ir vyrams tenka išraiškingos partijos, – sako Agnė. – Tad adaptuodama šokius vienalytėms poroms, prisiminiau šį pavyzdį“.
Jos mokomoje salsos versijoje abiejų partnerių – „vedančiojo“ ir „vedamojo“ – partijos yra vienodo sudėtingumo. Šiek tiek adaptuotas ir susikabinimo būdas – juk daug labiau tikėtina, kad vienalyčiai partneriai būtų panašaus ūgio – bei kitos nedidelės smulkmenos.
Panašu, kad šokėjams naujovės patinka. TJA vienalyčių porų šokių pamokos sulaukė nemažo susidomėjimo – į pirmuosius užsiėmimus atėjo apie 12 porų, sako Gerda. Vėliau dalis šokėjų „nubyrėjo“, tačiau ir dabar kiekvieną savaitę į repeticijas susirenka 12 -16 žmonių.
Patalpas nemokamoms pamokoms skirti sutiko „Fluxus“ ministerija. „Iš pradžių eidavome į klubus – pavyzdžiui, „Soho“, „Relax“ – ir prašydavome, kad įsileistų ten, – pasakoja Gerda. – Liepos mėnesį rengiau projektą, kad būtų galima gauti finansavimą šiam sumanymui. Bet vėliau paaiškėjo, kad finansavimo nebus“. Tad šokių organizatoriai ir mokytojai dirba savanoriškai – vien savo ir kitų malonumui.
Kad tokie renginiai yra svarbūs, patvirtina kiekvieną savaitę repeticijas lankantys Aleksandras ir Evelina. „Tai padeda atrasti vietą, kur jautiesi savimi. Jautiesi laisvai, nereikia nešioti kaukių, todėl gali atsipalaiduoti“, – sako 18 metų Aleksandras.
O kartu salsos besimokantis Justas susidomėjo vakarais, nes paprasčiausiai mėgsta šokti. Dar besimokydamas mokykloje jis lankė šokių pamokas – tik, žinoma, mišrių porų. „Lengviau šokti su moterimi negu su vyru“, – prispažįsta 18 metų vaikinas. Kodėl? „Nes ūgis labiau atitinka. O dabar šoku su už save daug aukštesniu partneriu“.
Vis dėlto šokti su tos pačios lyties partneriu Justui patinka. „Galvojau, bus labai neįprasta, nes nežinosim, kuriam dėti ranką ant peties, o kuriam – ant liemens, – prisimena jis. – Bet nebuvo. Mes šokame visiškai kitaip susikibę“.
Daug neįprasčiau čia atrodo Evelinos ir Aleksandro pora. Nors šokiai skirti vienalytėms poroms, jie – geriausi draugai beveik nuo vystyklų – šoka kartu. Taip jau atsitiko, kad abiejų partneriai paliko juos „ant ledo“.
„Bet viskas išėjo gerai, – sako 18-metė Evelina. – Mes esame „susigyvenę“. Su svetimu žmogumi sudėtingiau šokti, nes nepažįsti jo kūno“. Jiems šokti salsą sekasi puikiai. Abudu nekantriai laukia, kada galės parodyti, ką išmoko per beveik tris mėnesius.
„Kai sekasi, norisi parodyti, ką moki ir kas esi. Kai nesiseka, norisi slėptis, – sako Aleksandras. – Kartais bijai save reikšti, nes visuomenė yra priešiška. O čia atėjęs pasijunti savas. Tolerantiški žmonės tave priima“.
Šis straipsnis Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto „Kovok už save – už LGBT teises” vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija.
