Kai prieš metus „Atgimime“ rašiau, jog Lygių galimybių įstatymo pataisomis siekiama įtvirtinti diskriminaciją susilaukiau konservatorių tarybos nario Vytauto Ališausko puolimo.
Pastarasis teigė, kad neva niekas nesiekia diskriminuoti, taip pat nebus įtvirtintos ir normos, leidžiančios nepriimti į darbą, pavyzdžiui, išsituokusių moterų, santuokos neįregistravusių šeimų narių. 2008 birželio 10 dieną, Seimui atmetus Lygių galimybių įstatymo pataisą, kuri galėjo suteikti tokią diskriminacijos galimybę buvo užblokuotas viso įstatymo priėmimas.
Galima manyti, kad ir vėl bus atkakliai siekiama įtraukti į įstatymą konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymą, kuris leistų netaikyti šio Lygių galimybių įstatymo švietimo ir ugdymo srityse, jei jų bendruomenės siekia ugdyti vaikus religinės bendruomenės vertybes puoselėjančioje aplinkoje. Kitaip tariant ji siūlo suteikti teisę valstybės įsteigtoms ir visų mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomoms mokykloms nusistatyti savas taisykles ir nesilaikyti nediskriminavimo principo.
Pataisos autorės teigimu taip įgyvendinama Konstitucijos 26 straipsnio nuostata, kad „tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Tačiau V.Aleknaitė-Abramikienė „pamiršta“, kad teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus turi ne tik religingi tėvai. „Pamiršta“ ji ir tai, kad Konstitucija yra vientisas teisės aktas iš kurio negalima išsirankioti atskirų straipsnių ignoruojant kitus, kaip tai daro konservatorė ar liūdnai pagarsėjusios Valstybinės šeimos koncepcijos kūrėjos.
Konstitucija numato ne tik teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, bet ir visų asmenų, nepriklausomai nuo jų religingumo lygybę prieš įstatymą, teisę laisvai skleisti informaciją ir reikšti savo įsitikinimus bei juos keisti. Be to, šis teisės aktas įtvirtina valstybinės religijos nebuvimą, draudimą kištis į asmens privatų gyvenimą. Deja, minėta Seimo narė šią Konstitucijos dalį ignoruoja, kaip ir pasekmes, kurios kiltų priėmus jos teikiamą pasiūlymą.
