Seimo Žmogaus teisių komitetas siūlo didinti žmogaus teisių pažeidimų mąstą

Dar nespėjus išblėsti konservatyviai mąstančiųjų dirbtinai sukeltam „Gender Loops“ skandalui, Seimo komitetai suskubo svarstyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo projektą, kuris įtvirtina diskriminacines nuostatas įvairių socialinių grupių asmenims. Balandžio 9 dieną įstatymo projektą svarstė ir jam pritarė Seimo Informacinės visuomenės plėtros bei Biudžeto ir finansų komitetai, balandžio 16 dieną – Seimo Žmogaus teisių komitetas.

 

Pastarasis komitetas nusprendė, kad agitacijos už homoseksualius santykius draudimą būtina papildyti draudimu agitacijos už biseksualius ir poligaminius santykius. Kitaip tariant, išplėtė diskriminacines nuostatas, kurios pažeistų homoseksualių ir biseksualių žmonių teises. Homoseksualumas, kaip viena iš žmogaus seksualinės tapatybės rūšių, nėra laikomas nei liga, nei iškrypimu, nei dorovei kenkiančiu reiškiniu. Europos Žmogaus teisių teismas yra pabrėžęs, kad žmogaus teisių varžymas dėl seksualinės orientacijos prieštarauja Žmogaus teisių konvencijai, yra diskriminacinis.

 

Šis įstatymas visų pirma padarys didelę žalą homoseksualiems, biseksualiems vaikams ir paaugliams, kurie dažniau nei kiti patiria bendraamžių ir tradiciškai mąstančiųjų patyčias ir psichologinį bei fizinį smurtą, todėl, kaip rodo mokslinės studijos, homoseksualių ir biseksualių vaikų savižudybių skaičius yra vienas didžiausių Europoje. Apie tai kalbama ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) 2008 m. rezoliucijoje Nr. 1608 dėl vaikų ir paauglių savižudybių Europoje. Rezoliucijoje konstatuojama, kad LGBT (homoseksualūs, biseksualūs, transseksualūs asmenys) bendruomenei priklausantys jaunuoliai žudosi dažniau nei jų bendraamžiai. Remiantis tyrimais, pabrėžiama, kad savižudybių priežastis – „ne lytinė orientacija ar lyties tapatybės suvokimas, o jų [LGBT] stigmatizacija, marginalizacija ir diskriminacija“. Atsižvelgdama į tai, Europos Taryba kviečia pasitelkiant švietimą įveikti  homofobiją ir taip padėti heteroseksualams suvokti kitokį lytiškumą, o jauniems homoseksualams susitaikyti su savo lytine tapatybe.

 

Komitetai nėra linkę priimti alternatyvios nuomonės

 

Seime daromos kliūtys asmenims ir suinteresuotoms socialinėms grupėms, organizacijoms ir pareigūnams, kurie nori išreikšti kitokią nuomonę dėl Lietuvos valstybėje nemotyvuotai priimamų diskriminacines nuostatas įtvirtinančių įstatymų.

 

Komitetų svarstymuose aktyviai dalyvauja vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ir jos patarėjas Egidijus Meilus. Jie, remiami Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistės Marytės Bagdonavičienės, parengusios šiam projektui neišsamią ir neobjektyvią Teisės departamento išvadą, ragina minėtame įstatyme būtinai įtvirtinti homoseksualių žmonių diskriminaciją. R. Šalaševičiūtės argumentas – vaikų namuose atlikta apklausa (kuri seksualinės orientacijos anaiptol netapatina su pedofilija) parodė, kad juose seksualinę prievartą patiria ir berniukai, todėl esą būtina uždrausti „agitaciją už homoseksualius santykius“. Apie prievartą patiriančias mergaites vaiko teisių apsaugos kontrolierė nekalba. Ji nesiūlo drausti heteroseksualios lytinės prievartos, kurios aukos yra mergaitės.

 

Svarstant projektą, į komitetus gausiai susirenka ir įvairių homofobiškas pažiūras propaguojančių organizacijų ir grupuočių atstovai – iš Sąšaukos „Už dorą ir tautą“, Šeimos gynimo centro, Humanistų partijos, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, kurie tarsi perteikia „visuomenės nuomonę“. O Tolerantiško jaunimo asaociacijos nariams bei kitoms žmogaus teises ginančioms organizacijoms, pateikusioms savo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išbraukti Lietuvos Konstitucijai, šalies įstatymams ir Europos žmogaus teisių aktams prieštaraujančias nuostatas, komitetų durys lieka užvertos, motyvuojant, jog ankštose patalpose stinga vietos. Į Žmogaus teisių komitetą pakviestas tik Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovas – tikriausiai tam, kad konservatoriškai nusiteikusieji galėtų įžeidinėti pakviestąjį, nes visi LGL pasiūlymai buvo iš karto atmesti.

 

Lygių galimybių kontrolierė į įstatymo svarstymą komitetų posėdžiuose taip pat nebuvo kviečiama, nors įstatymo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

 

Į parlamentą nepatekus prof. Marijai Aušrinei Pavilionienei, nei vienas Seimo narys nedrįsta atvirai pasisakyti prieš lytinių mažumų diskriminacijos įtvirtinimą įstatymo projekte. Į Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) prašymą perregistruoti M. A. Pavilionienės teiktą pataisą, siūlančią išbraukti diskriminacinę nuostatą, parlamentarai nereagavo, o kai projektas buvo pateikiamas Seime, Rimai Baškienei pareiškus, kad projektui priešinasi gėjai, norinčių pasisakyti prieš projektą neliko.

 

Vienintelis kelias – teismai

 

Atsižvelgdama į tai, kad įstatymo svarstymai komitetuose yra visuomenei uždari, kad komitetų posėdžiuose dalyvauja tik homofobų lobistinės organizacijos, remiamos Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistės Marytės Bagdonavičienės, kuri posėdžiuose pasisako už diskriminacines pataisas, TJA kreipėsi į Teisės departamentą, prašydama pateikti naują išvadą ir nušalinti Marytę Bagdonavičienę nuo dalyvavimo svarstant šį projektą, rengiant išvadas.

 

Suprasdama, kad alternatyvios nuomonės komitetuose išgirsti nenorima, o Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikia neobjektyvias, neišsamias ir šališkas išvadas dėl šio įstatymo projekto, TJA ketina inicijuoti teismo procesą, kad minėtas žmogaus teises pažeidžiantis įstatymas Lietuvoje neįsigaliotų arba įsigaliojęs būtų panaikintas.

 

Raginame palaikyti mūsų iniciatyvą, siekiant teisme užginčyti tai, kad švietėjiška  informaciją apie homoseksualumą ir viešus homoseksualių žmonių renginius yra draudžiama ir prisijungti prie TJA veiklos. Esant galimybei, prašome pervesti 2% gyventojų pajamų mokesčio TJA, taip padedant užtikrinti asociacijos finansines galimybes bylinėjantis teismuose.

 

Jei Lietuvos homoseksualūs žmonės nepradės vienytis, jų padėtis šalyje blogės, homoseksualai bus persekiojami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Galima daryti prielaidą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio atsistatydinimas buvo nulemtas valdančiųjų konservatorių siekio paskirti tokį inspektorių, kuris, būdamas atsakingas už šio įstatymo įgyvendinimą, ypač uoliai vykdytų 4 straipsnio 13 punktą. Pavyzdžių, kai konservatorių politikai ir jų statytiniai užimamus postus išnaudoja homofobijai skatinti Lietuvos visuomenėje, turime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

 

Tolerantiško jaunimo asociacijos informacija

Share:

Susiję tekstai: