Nuo pagoniškų apeigų iki tantrinės meilės tradicijų, toks platus tradicijų spektras apibūdintų TJA devintąją stovyklą etnokultūriniais motyvais „Pasakų malūnas“, organizuotą TJA Kauno skyriaus. Į senąjį malūną išsibarsčiusius po pasaulį anūkėlius, siekdami perduoti sukauptą patirtį ir išmintį sukvietė Senelis ir Senelė. Anūkėliai, kas vedami noro sužinoti daugiau apie lietuviškas tradicijas, kas tiesiog panūdę aplankyti paupį stovinčią senelių sodybą ir pasimėgauti jos teikiamais malonumais, o kas ir godumo vedini iš visų pasaulio kraštų patraukė į tėviškę praleisti kartu vasaros savaitgalį. Ir nenusivylė.
Pasitikti senelių prie vartų su duona ir druska, visą savaitgalį ne tik mėgavomės poilsiu ir užsiėmimais senelių sodyboje, ragavome lietuvių tautinius patiekalus, kuriuos gamino tiek patys seneliai, tiek ir Senelės „asmens sargybiniai“, bet ir sužinojome naujų dalykų apie žmogaus teises, lietuvių tautos papročius, tradicijas, religiją. Visi gavome lietuvių liaudies pasakų personažus į kuriuos turėjome įsikūnyti.
Jau patį pirmą vakarą sutemus pasirodžiusi laumė papasakojo apie senovės lietuvių dievybes ir papročius, o Senelis mokė kaip garbinti orą, ugnį, žemę ir vandenį. Į dangų kilo ir tolyn skrido oro žibintai, į ugnį biro grūdai, į vandenį leidosi laiveliai su pačių pintais žolių žolelių vainikais nešdami palinkėjimus žemei ir pasauliui. Tiesa laiveliai iš pradžių buriavosi Šušvės upės įlankoje, o kai kurie norai grįžo siuntėjams, bet kitą rytą auka vandeniui buvo priimta.
Po apeigų anūkėliai diskutavo tarpusavyje apie religiją, apeigas, papročius, o viena anūkėlių papasakojo apie ar tai Indijoje, ar tai Kinijoje išmoktą tantrinę meilę ir pažadėjo jos pamokyti.
Išaušus rytui, pasimankštinus (kas atsikėlė kiek vėliau, tiems teko su Egle žalčių karaliene mokytis „Tai chi“ meno) ir papusryčiavus įvyko TJA pristatymas ir diskusija apie žmogaus teises, o po to vienas senelės asmens sargybinių išmokė anūkėlius daryti popierinius vėjo malūnėlius. Labiausiai jais, susmeigtais į žemę, tiesa džiaugėsi ne vėjas, o sodyboje gyvenanti katė.
Po malūnėlių gamybos seneliai ir sargybiniai mokė iš popieriaus pinti tautiniais motyvais grįstas juostas, kurių spalvos turėjo atskleisti kiekvieno iš anūkėlių charakterį. Ir atskleidė. Vieni anūkėliai buvo nepriklausomi, kiti mėgo meilę, pinigus, o dar kiti troško pastovumo, harmonijos. Popietė prabėgo bežaidžiant tautinius žaidimus, kaip bėgimas maiše, „Jonelį brolelį bandyk dar kartelį“ ir jau tradiciniu tapusį TJA stovyklų žaidimą – kvadratą. Užsiėmimai baigėsi puikia originalia Baravyko sukurta eiliuota pasaka – vaidinimu apie meilę, išdavystę ir vienybės galią, mokančią įveikti tarpusavio nesutarimus ir išorės priešus. Ko ne ko, bet vienybės stovykloje, tarpusavio bendravimo tarp anūkėlių, senelių tikrai netrūko.
Vakare seneliai pakvietė į pirtį, kur Senelė ir pirtininkas pademonstravo kaip reikia perti vantomis. Po pirties sekė šokiai, o vakaras baigėsi nepamirštama žadėta tantros pamokėle.
Nors ryte buvo sunku atsikelti, tačiau gardūs valgiai ant senelių stalo ir senelių testamento skaitymas priviliojo anūkėlius. Sužinoję, kad malūnas užrašomas visiems anūkėliams, anūkėliai padėkoję seneliams už vaišingumą, kupini geros nuotaikos, įgiję žinių apie žmogaus teises ir įspūdžių ėmė skirtytis, ilgesingai galvodami, kad norėtųsi dar kartą sugrįžti į stebuklingą pasakų malūną.
Stovyklos dalyviai labai dėkingi „Pasakų malūno“ senelei ir seneliui ber sargybiniams Kastyčiui ir Baravykui, kurie Kauno skyriaus vardu bendradarbiaudami su Gintarine pilimi ir Pinčiuku iš Vilniaus padarė šią pasaką realią. Stovyklą remė Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinant programą „Kitoks, bet savas“.
Ačiū jums seneliai!
Daugiau informacijos:
Artūras Rudomanskis
Programos „Kitoks, bet savas“ vadovas
arturas@tja.lt
