Trečiosios šalys, jų piliečiai
Terminas „Trečiosios šalys“ atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, o jos piliečiams tapus Europos piliečiais. Taip pasaulio gyventojai Lietuvoje teisiškai buvo suskirstyti į Lietuvos, Europos ir kitų – trečiųjų – šalių piliečius. Trečiosios šalys nėra tapačios Trečiojo pasaulio šalims (menkai ekonomiškai pažengusioms šalims).
Trečiųjų šalių piliečiais laikomi asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, t.y. neturi Europos Sąjungos valstybių narių pilietybės. Trečiųjų šalių piliečiais taip pat nėra laikomi Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių (EFTA narės – Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas, Šveicarija) piliečiai. Teisėtai Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai yra suprantami kaip leidimus laikinai gyventi arba leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turintys asmenys iš trečiųjų šalių. Jų, kaip ir kitų užsieniečių, teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Kaip matome, trečiosioms šalims priskiriamas visas pasaulis, išskyrus Europą. Šių šalių piliečiai priklauso įvairioms kultūroms, religijoms, kurių vienos labiau, o kitos – mažiau panašios į lietuvių, todėl vienų šalių piliečiams lengviau priprasti prie Lietuvos papročių nei kitų. Tačiau svarbu prisiminti, kad savo prigimtimi žmonės yra lygūs, todėl nuoširdumas ir geranoriškumas bendraujant padeda peržengti bet kokius kultūrinius barjerus, nesvarbu, ar bendraujant su lietuviu, europiečiu ar atvykėliu iš kito žemyno.
Imigracija, jos priežastys
Imigrantais laikomi užsienio šalių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Pagal Jungtinėse Tautose vartojamą apibrėžimą, imigrantais laikomi asmenys, atvykę kitais nei turizmo, gydymosi ar artimųjų aplankymo tikslais ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir nuolat gyvenantys šalyje, į kurią yra atvykę. Imigrantai gyvena ir dirba valstybėje legaliai, gavę valstybės, į kurią atvyko, leidimus. Pagal savo teisinį statusą, imigrantai skiriasi nuo nelegaliai į valstybę atvykstančių migrantų. Imigrantams, griežtąja termino prasme, nepriskiriami asmenys prašantys prieglobsčio, kurie negali grįžti į savo šalį (pabėgėliai).
2009 metais Lietuvoje gyveno 32902 užsienio šalių piliečiai, kurie sudarė 0,98% visų Lietuvos gyventojų skaičiaus. Dauguma užsienio piliečių gyvenančių Lietuvoje (1/3) gyvena Vilniuje. Didesnės bendruomenės taip pat yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Vilniaus krašte, tačiau naujakurių yra kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje.
Savanoriškos, ne gamtos nelaimių, karų ir politinio persekiojimo sukeltos migracijos priežastys gali būti labai įvairios. Imigrantų išsilavinimas, patirtis, pajamos ir atvykimo tikslai būna labai įvairūs kaip ir patys žmonės.
Ne visuomet migruojama iš neturtingesnės šalies į turtingesnę, nors tokia migracija ir labiau paplitusi. Dažniausios priežastys dėl kurių įsikuriama kitose šalyse yra šios:
- Ekonominiai ir atlyginimų skirtumai tarp valstybių skatina darbo migraciją, kuomet imigrantai siekia dirbti priimančiojoje valstybėje. Šie migrantai gali siekti būti samdomais darbuotojais arba kurti savą verslą kitoje šalyje.
- Nuolatinis gyvenimas kitoje šalyje gali būti darbo sutarties dalis (ambasadų darbuotojai, religiniai misionieriai, tarptautinių organizacijų darbuotojai, tarptautinių korporacijų darbuotojai).
- Išsilavinimo siekiančių migrantų grupei priskiriami asmenys imigravę dėl studijų, mokslinių tyrimų ir kitų su mokymusi susijusių reikalų.
- Dažna imigracijos priežastis – šeimų susijungimas ar santuoka su valstybės, į kurią imigruojama, piliečiu. Šeimų susijungimas – imigranto šeimos atvykimas į šalį, kurioje jis gyvena.
- Taip pat asmenys gali norėti praleisti senatvę pigesnėje šalyje arba siekia pažinti šalies, į kurią vyksta, kultūrą. Šiai imigracijos grupei priskirtini ir imigrantai atvykstantys dėl įvairių asmeninių priežasčių.
- Dalis imigrantų yra lietuvių kilmės ir siekia grįžti į tėvynę.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato nemažai galimybių kitų šalių piliečiams gauti trumpalaikį leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau ilgalaikį leidimą, ypač nesusituokus su Lietuvos piliečiu, gauti yra kur kas sunkiau. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnyje numatyta 13 atvejų, kuomet trečiosios šalies pilietis gali įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje:
- Jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.
- Jis yra lietuvių kilmės asmuo.
- Yra šeimos susijungimo atvejis.
- Jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.
- Jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
- Jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose.
- Jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju).
- Jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo nustatyta tvarka arba jam šio Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
- Jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
- Jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.
- Dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
- Jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis. Ši nuostata taikoma tik pilnamečiams užsieniečiams.
- Jis ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga.
Leidimai nuolat gyventi išduodami lietuvių kilmės asmenims ar jų šeimų nariams, taip pat pabėgėliams ir siekiantiems įgyti pilietybę asmenims legaliai išgyvenusiems Lietuvoje daugiau nei 5 metus.
Iš atvykusių gyventi į Lietuvą naujakurių gyventi joje nuolat lieka nedaug. Didžioji dalis jų grįžta į savo kraštus ar išvyksta į kitas šalis. Dažniausiai likusius su Lietuva susieja šeimos ryšiai. Dauguma likusiųjų teigia, kad pasiliko todėl, jog jiems, nepaisant iškylančių sunkumų, gyventi Lietuvoje patinka.
