STANDARTIZUOTŲ MODELIŲ, SKIRTŲ LGBT+ ASMENŲ TEISĖMS REALIZUOTI, INFORMACINIS PAKETAS:
(1) Pavyzdinė sutartis bendrai gyvenančių asmenų turtiniams klausimams sureguliuoti
(2) Testamentas
(3) Įgaliojimas gauti informaciją apie sveikatą ir mirtį
(1) Pavyzdinė sutartis bendrai gyvenančių asmenų turtiniams klausimams sureguliuoti
Lietuvos teisinė sistema (vertinant 2014 m. lapkričio 30 d.) vis dar nėra pritaikyta ne tik vienos lyties asmenų bendram gyvenimui ir jo pripažinimui, bet netgi ir heteroseksualių porų bendram gyvenimui nesudarius santuokos. Nepaisant to, kad Civilinis kodeksas priimtas dar 2000 m., ir jame jau buvo nuostatos apie sugyventinių bendrą gyvenimą nesudarius santuokos (partnerystę), visgi jos iki šiol negalioja, nes nepriimtas partnerystės registravimą reglamentuojantis įstatymas.
Lietuvos aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs: Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas, todėl CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos. (LAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Netgi priėmus partnerystės registravimo įstatymą, vienos lytiems asmenims vis dar būtų neįmanoma registruoti savo bendro gyvenimo, nes Lietuvoje vis dar galioja nuostata, kad pripažįstamos tik skirtingų lyčių asmenų poros.
Visgi teismai ne kartą pabrėžė sutarties laisvės principą, kuris įtvirtintas Civilinio kodekso 6.156 str.: Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Akivaizdu, kad joks įstatymas nedraudžia žmonėms gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, palaikyti artimus asmeninius santykius.
Todėl teismų praktikoje išaiškinta, kad kai nesusituokę asmenys gyvena drauge, jų gyvenimas yra ne epizodinis, trunka ilgą laiką, kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria turtą, pripažįstama esant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; LAT Civilinių bylų skyriaus2011 m. spalio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; ir kt.)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją saugomos yra ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (LR Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas byloje Nr. 21/2008).
Taigi manytina, kad vienos lyties asmenims, palaikantiems artimus asmeninius santykius, vedantiems bendrą ūkį, gyvenantiems kartu ir laikantiems vienas kitą šeimos nariais, būtų tikslinga savo santykius įforminti jungtinės veiklos sutartimi ir joje susitarti dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų.
Žemiau pateikiamas tokios sutarties pavyzdys. Tokią sutartį rekomenduotina būtinai pasitvirtinti pas notarą, kadangi joje gali būti sprendžiami ir su nekilnojamuoju turtu susiję klausimai. Sutarties komentarai išryškinami geltona spalva – juos reikėtų išbraukti pildant sutartį, nes jie skirti tik paaiškinimams parteikti.
JUNGTINĖS VEIKLOS (PARTNERYSTĖS) SUTARTIS
Dėl bendro gyvenimo
201__ m. ________ mėn. ___ d.
Mes,
__________________________ (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamasis adresas)
(toliau vadinama(s) Partneriu 1),
ir
__________________________ (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamasis adresas)
(toliau vadinama(s) Partneriu 2),
toliau Partneris 1 ir Partneris 2 kartu vadinami Partneriais,
atsižvelgdami į tai, kad:
– Mus, Partnerį 1 ir Partnerį 2, sieja ilgalaikiai stabilūs artimi santykiai, grindžiami pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, kitais panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas,
– Mes, Partneris 1 ir Partneris 2, gyvename kartu ir vedame bendrą ūkį, laikome save šeima, o vienas kitą – artimais šeimos nariais,
– Būdami susieti neturtiniais santykiais, ketiname šia sutartimi sureguliuoti tarpusavio turtinius santykius,
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6.156 straipsniu, įtvirtinančiu sutarties laisvės principą, susitarėme:
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Partneriai, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, kitus materialinius ir nematerialinius (dvasinius) išteklius, įsipareigoja veikti bendrai, siekdami bendro tikslo – vesti bendrą šeimyninį ūkį ir užtikrinti tarpusavio kaip vienos šeimos narių teises ir interesus;
1.2. Kadangi šios sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, ji laikytina asociacijos sutartimis (CK 6.969 str. 3 d.)
1.3. Kadangi šia sutartimi ne tik sprendžiame tarpusavio turtinius klausimus, bet ir deklaruojame savo kaip šeimos statusą, tai pripažįstame, kad sutarčiai ir iš jos kylantiems Partnerių tarpusavio santykiams taikytinos ne tik CK jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuojančios normos, bet ir kitos, šeimos santykius reglamentuojančios teisės normos, kiek jos gali būti taikytinos pagal galiojančius įstatymus ir keik šia sutartimi nėra nustatyta kitaip.
2. Partnerių įnašai:
2.1. Abu Partneriai į jungtinę veiklą įneša savo darbą, žinias, pastangas, ryšius, kitokius materialinius ir nematerialinius išteklius;
2.2. Partneriai gyvena kartu patalpose ________________ (nurodyti patalpų tipą: butas, namas ir pan.) adresu ________________, unikalus Nr. ____________ (nurodyti adresą ir unikalų numerį), kurios nuosavybės teise priklauso _________________ (nurodyti savininkus);
2.3. Partneris ___ (nurodyti, kuris) jam priklausančias nuosavybės teise patalpas, nurodytas 2.2. punkte, kuriose Partneriai kartu gyvena, perduoda kaip įnašą į jungtinę veiklą pagal šią sutartį; (jeigu neaktuali ši nuostata, arba Partneris nori pasilikti gyvenamąsias patalpas kaip asmeninę nuosavybę, arba galbūt tos patalpos jam tiesiog nepriklauso, galima išbraukti 2.2. ir 2.3. punktus)
2.4. Partneris 1 papildomai perduoda kaip įnašą į jungtinę veiklą šį turtą: ____________ (gali būti pinigai, kilnojami ir nekilnojami daiktai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir kt.) (jei neaktualu ir nieko papildomai neperduoda – galima išbraukti šį punktą);
2.5. Partneris 2 papildomai perduoda kaip įnašą į jungtinę veiklą šį turtą: ____________ (gali būti pinigai, kilnojami ir nekilnojami daiktai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir kt.) (jei neaktualu ir nieko papildomai neperduoda – galima išbraukti šį punktą);
2.6. Partneriai susitaria, kad visi nurodyti jų įnašai į jungtinę veiklą yra lygūs, vienodos vertės (arba galima nurodyti įnašų vertę pinigais, arba nurodyti, kad vertė nevienoda, ir nurodyti verčių proporcijas, pvz., 30 ir 70 proc. ar kitaip);
2.7. Visas Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra abiejų Partnerių bendroji dalinė nuosavybė, išskyrus toliau numatytas išimtis.
2.8. Nepaisant 2.7. punkto nuostatos dėl visų įnašų ir visų pajamų tapimo bendrąja daline nuosavybe, Partnerio 1 asmeniniu turtu lieka: __________
2.9. Nepaisant 2.7. punkto nuostatos dėl visų įnašų ir visų pajamų tapimo bendrąja daline nuosavybe, Partnerio 2 asmeniniu turtu lieka: __________
(pastaba 1: partneriai laisvai gali ir kitaip paskirstyti įnašų priklausomybę ir pajamų pasidalinimą, nebūtina, kad visos šeimos pajamos taptų bendros, galima numatyti, kad dalis pajamų bendros, dalis asmeninės, ar dar kitokią sistemą savo nuožiūra).
(pastaba 2: Jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, šis turtas yra naudojamas visų partnerių interesais ir taip pat yra pripažįstamas bendrai visų partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. – taigi galima įnešti ir nuomos teises, ir panaudos teises, ir kitokias teises į įvairų turtą, net jeigu tas turtas partneriui nepriklauso, svarbu tik patikrinti, ar partnerio turimos teisės leidžia jam suteikti turtą naudotis dar kažkam)
3. Jungtinės veiklos vykdymas
3.1. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų partnerių bendru sutarimu.
3.2. Partneriai lygiomis dalimis išlaiko bendrą turtą ir lygiomis dalimis dengia išlaidas, patiriamas vykdant jungtinę veiklą. (arba galima numatyti ir kitokias proporcijas, arba numatyti, kad proporcingai 2.6. punkte nurodytų įnašų vertei)
3.3. Bendro turto apskaitą partneriai veda kartu arba atskiru rašytiniu susitarimu gali paskirti atsakingu už bendro turto apskaitą vieną iš Partnerių.
3.4. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę vienasmeniškai, laisvai, savo nuožiūra veikti (tačiau laikantis apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo principų) abiejų Partnerių vardu, išskyrus šioje sutartyje numatytus atvejus, kai būtinas abiejų Partnerių dalyvavimas ir pritarimas.
3.5. Abiejų Partnerių dalyvavimas ir sutikimas yra būtinas sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, dėl vertybinių popierių, taip pat sandorius, kurių piniginė vertė viršija _____
EUR (nurodyti sandorio vertės ribą).
3.6. Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, Partnerio teisė sudaryti sandorius abiejų partnerių vardu patvirtinama kito partnerio išduotu įgaliojimu arba šia jungtinės veiklos sutartimi.
3.7. Sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, ši sutartis nenustato ko kita.
3.8. Kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius lygiomis dalimis (arba gali būti nuostata, kad proporcingai savo dalies dydžiui, jeigu susitarta, kad partnerių dalys nelygios). Jei Partnerių veikla nesusijusi su ūkine-komercine, tai pagal bendras sutartines prievoles prieš trečiuosius asmenis Partneriai atsako visu savo turtu proporcingai savo dalies dydžiui, o pagal bendras nesutartines prievoles prieš trečiuosius asmenis partneriai atsako solidariai.
3.9. Bet koks pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei. (galima, aišku, ir kitokias proporcijas nustatyti, jei partnerių dalys nelygios)
4. Jungtinės veiklos sutarties pabaiga
4.1. Ši sutartis gali pasibaigti įstatymuose numatytais pagrindais (CK 6.978 str. 1 d.)
4.2. Ši sutartis gali būti vienašališkai nutraukta bet kurio iš Partnerių iniciatyva, apie tai iš anksto įspėjant kitą Partnerį raštu ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki numatomo nutraukimo.
4.3. Nuo jungtinės veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles.
4.4. Turtas, esantis bendrąja Partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas Partneriams lygiomis dalimis (arba galima numatyti kitokias proporcijas, pvz., proporcingai įnašams, jeigu dalys buvo nelygios) pagal civilinio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
5. Baigiamosios nuostatos
5.1. Ši sutartis sudaryta neterminuotai.
5.2. Ši sutartis, jos pakeitimai ir papildymai privalo būti tvirtinami notariškai, jeigu atskiriems (vienam ar keliems) ja reguliuojamiems klausimams (sandoriams) įstatymai numato privalomą notarinę formą.
5.3. Notariškai patvirtinta ši sutartis gali būti pagrindas darant ar keičiant įrašus dėl nuosavybės ar kitų turtinių teisių registravimo viešuosiuose registruose.
5.4. Partnerių ginčai sprendžiami taikių derybų būdu, o nepavykus pasiekti susitarimo – gali būti inicijuojamos taikinimo procedūros dalyvaujant nešališkam tarpininkui arba ginčas perduodamas nagrinėti teismui.
5.5. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną abiem Partneriams, o trečiasis paliekamas saugoti notarui.
6. Partnerių parašai:
_____________ Partneris 1 _____________ Partneris 2
Notaro tvirtinamasis įrašas:
__________________________________
(pastaba: rekomenduotina visais atvejais, užpildžius šią sutartį savo nuožiūra, prieš pasirašant ir tvirtinant pateiktį ją suderinimui su notaru, kadangi notarai visuomet gali turėti pastabų, reikalauti pataisymų ar pateikti vertingų patarimų)
(pastaba: kadangi šia sutartimi galimi turto perleidimai, pajamų gavimas, rekomenduotina iš anksto pasikonsultuoti su Valstybine mokesčių inspekcija dėl mokestinių aspektų, susijusių su turtiniais sandoriais, numatytais šios sutarties).
