Studijuodamas Sarajeve nustebau išgirdęs, kad Serbijoje lyties keitimo operacijos yra finansuojamos 60%, ir dar labiau nustebau sužinojęs, kad kaimyninėje Juodkalnijoje jos visiškai apmokamos valstybės. Juk tai aš iš žmogaus teisėmis paremtos ir progresyvios Europos Sąjungos… O čia, Balkanuose, pasirodo, finansuojamos operacijos, kurių net negalima pasidaryti Lietuvoje.
Vienintelė progresyvesnė praktika, kurią turime Lietuvoje, tai galimybė lytinei tapatybei būti pripažintai dokumentuose be chirurginės intervencijos ar sterilizacijos, kad išsiaiškinčiau kaip tokios skirtingos teisinės praktikos yra įgyvendintos susiskambinau su Jovan Ulićević, trans aktyvistu iš organizacijų „Spektra“ ir “Queer Montenegro” (Kreiva Juodkalnija).
Skelbiame interviu su Jovan Ulićević ištrauką, viso interviu klausykite mūsų podcaste (nuoroda į soundcloud).
Kaip atsitiko, kad lyties keitimo operacijos yra valstybės finansuojamos Juodkalnijoje ir Serbijoje?
Situacija Juodkalnijoje ir Serbijoje gan skirtinga. Mes buvome viena valstybė, o dabar esame atsiskyrę. Politinis klimatas taip pat gan skirtingas. Juodkalnijoje pokyčiai dėl lyties keitimo finansavimo prasidėjo 2012 metais, keičiant sveikatos draudimo įstatymą. Šis įstatymas numatė, kad 80% visų medicininių išlaidų bus padengta iš Sveikatos draudimo fondo, bet nenumatė jokios infrastruktūros to įgyvendinimui, todėl du metus viskas buvo tik „ant popieriaus“. Po dviejų metų viešo spaudimo ir darbo su institucijomis mes sugebėjome priversti šį įstatymą veikti, ir aš buvau pirmasis, kuris tuo įstatymu pasinaudojo.
Kaip minėjau, įstatyme numatyta, kad finansuojama tik 80% išlaidų. Bet šiuo metu dengiamos visos išlaidos, nes vis dar neturime įstatymo, reguliuojančio likusius 20%. O Serbijoje situacija visai kita, nes ten draudimas dengia 60% ir operacijos daug pigesnės, nes ten kainas nustato Belgrado chirurgų komanda, dirbanti su lyties keitimu. Jei esi iš Serbijos, tai už visas lyties keitimo operacijas mokėtum apie 3000 eurų, o jei esi iš Juodkalnijos – mokėtum apie 10000 eurų.
O kas 2012 metais suprojektavo, kaip veiks lyties keitimas? Ar galima čia pavyzdžiui pasikeisti lytį be chirurginės operacijos ar sterilizacijos?
Taip, kitos operacijos būtų finansuojamos, bet dokumentuose tavo lytis nebūtų pripažinta. Proceso pradžioje neturėjome jokių paslaugų ir viskas buvo tik Belgrade, bet mes pradėjome megzti ryšius su sveikatos specialistais. Dabar turime psichologą, psichiatrą, endokrinologą, chirurgą, kuris daro mastektomiją (krūtų šalinimą), ir jie visi laikosi nepatologizuojančio požiūrio į žmones. Tad jei nori pradėti hormonų gydymą, tau nereikia diagnozės, tiktai informatyvaus pokalbio su psichologu, kuris su tavimi pakalbės, informuos, kaip procedūra veikia ir įvertins susijusias rizikas. Tada atlieki reikalingus tyrimus ir pradedi hormoninį gydimą. Tai greitas ir lengvas procesas, žmonės nėra traumuojami, nėra „gatekeeper‘ių“ (kontroliuojančių priėjimą prie hormoninės terapijos). Ir taip yra dėl to, kad mes daug dirbome su endokrinologu ir dabar psichologo pažymos reikia tik chirurginėms operacijoms, o ne hormonams.
O tai kaip patvirtinama hormonų terapija?
Ji nėra tvirtinama. Tai labiau informatyvi procedūra po vieno psichologo ir endokrinologo vizito, kuris išrašo hormonus atlikus tyrimus. Jei nori tik mastektomijos, tai gali apsilankyti pas chirurgą, kuris nurodo, kokius tyrimus turi pasidaryti ir užregistruoja operacijai. Dėl lytinių organų operacijų turi važiuoti į Belgradą.
Dabar siekiame, kad žmonės iš kitų šalių galėtų atlikti operacijas Juodkalnijoje, nes čia procedūros daug pigesnės užsieniečiams. Pavyzdžiui, čia apsilankymas pas endokrinologą kainuoja 8 eurus, o Serbijoje 40-50. Čia psichologo įvertinimas būtų 40 eurų, o Serbijoje lankytum psichiatrą metus, nes ten jie yra „gatekeeper‘iai“. Dabar stengiamės dirbti su visu regionu, kad visiems šios paslaugos būtų prieinamos, nes Albanijoje, Kosove, Makedonijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje jie neturi prieinamo gydymo, todėl jiems prieinamiau būtų atkeliauti į Juodkalniją, viską pasidaryti pigiai ir greitai čia, o ne Belgrade per ilgą, traumuojantį ir brangų procesą.
Kodėl neleidžiama pasikeisti lytį dokumentuose be lytinių organų operacijos ar sterilizacijos?
Juodkalnijoje dažniausiai skambantis argumentas yra saugumas, neva jei būtų leidžiama pasikeisti lytį dokumentuose, žmonės galėtų pabėgti nuo teisingumo. Bet mes su tuo dirbame ir nuo kitų metų pradžios pradėsime advokaciją dėl lyties tapatybės įstatymo. Tikriausiai bus nemažai pasipiktinimo, bet tai geras iššūkis! Mūsų priespauda tapo vieta mūsų augimui. Tai galėjo likti tik vieta mūsų skausmui, bet sugebėjom panaudoti šį skausmą pasipriešinimui, todėl net jei šis procesas bus sunkus, manau galiausiai mums pasiseks.
Aš neabejoju šiais žmogaus teisių procesais, todėl mes koncentruojamės į savo bendruomenę, nes šios žmogaus teisės anksčiau ar vėliau bus prieinamos. Turėtume susitelkti į save, o ne vien į mūsų nekenčiančius ir skleidžiančius transfobiją.
Turime kalbėti, kaip MES patiriame transfobiją, kaip mes patiriame teisinio pripažinimo trūkumą, kaip mes patiriame traumas tinkamai negaudami sveikatos apsaugos. Dabar Serbijoje yra rimtų mūsų žmogaus teisių pažeidimų sveikatos sistemoje, ir tai labai paradoksalu dėl jų teigiamo proceso. Mes apie tai nekalbame viešai, bet dabar buriame bendruomenę šiuo klausimu, nes jei būsime aukos pozicijoje ir tikėsime, kad neturėsime jokios sveikatos apsaugos, jei bandysime rizikuoti šia neetiška sveikatos apsaugą, tada nieko nepakeisime. Jei turėsime valios rizikuoti šia sveikatos apsauga ir nepriimsime kompromiso, aš manau pasieksime pokytį.
Šis straipsnis yra parašytas kartu su dviejų dalių podkastu remiamu Rozos Liuksemburg (Rosa Luxemburg) stipendijos. Antroje straipsnio ir podkasto dalyje bus plačiau aptarta kokie politiniai procesai atvedė prie dabartinės situacijos ir kaip galima organizuotis trans klausimu.
Jovan Ulićević nuotrauka pasiskolinta iš PR Centar.
Justinas Korsakovas
