Ryan Plocher yra atvirai homoseksualus mokytojas Fritz-Karsen vidurinėje mokykloje Berlyne, Vokietijoje. Iš JAV kilęs mokytojas moko anglų kalbos, geografijos, istorijos, etikos ir politikos mokslų. Jis yra Vokietijos švietimo darbuotojų profsąjungos narys ir jaunimo sekcijos profsąjungoje pirmininkas, taip pat kontaktinis asmuo seksualinei ir lyčių įvairovei Fritz-Karsen mokykloje.
Skelbiame interviu su Ryan Plocher ištrauką, viso interviu klausykite mūsų podcaste (nuoroda į soundcloud).
Paklausiau Ryan, ar jam nebuvo sunku atvirai prisipažinti esant gėjumi mokykloje.
– Studijuodamas tapti mokytoju buvau studentų grupės, kuri eidavo į mokyklas ir užsiimdavo seksualiniu švietimu, dalis. <…> Tai dariau du metus, todėl sukaupiau daug patirties, kaip su moksleiviais kalbėti apie queer temas. Kai tapau mokytojumi, man buvo aišku, kad nuo pat pirmos dienos atvirai prisipažinsiu, jog esu gėjus.
Kai gaunu naują klasę, prisistatau ir paprastai pasakau „Mano vardas Ryan Plocher, esu iš Atlantos Džordžijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir esu gėjus, turiu du katinus, laisvalaikiu užsiiminėju joga. Taigi tiesiog paminiu buvimą gėjumi kaip vieną iš daugelio dalykų, apie kuriuos moksleiviai mėgsta manęs paklausti. Pradinėje mokykloje jie visada klausia apie kates, vidurinėje mokykloje klausia apie buvimą gėjumi, o vyriausieji mokiniai nieko neklausia, nes jiems jų mokytojai neįdomūs. Paminiu visus šiuos dalykus ir tada jiems aišku, kad tai tik viena iš daugelio mano asmenybės dalių.
<…>
– Jūs įtraukiate seksualinį švietimą į savo anglų kalbos pamokas. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip tai darote? Ar yra kažkas, ką manote mokiniai turėtų būtinai žinoti, ir įtraukiate tai į savo pamokas?
– Tai yra didaktikos klausimas. Berlyne anglų kalbos dalykui turinio prasme nėra numatyto mokymo plano. Anglų kalbos mokymo planas yra išimtinai susijęs su anglų kalbos mokymusi: yra skirtingi kompetencijos lygiai kalbėjimui, rašymui, klausymui, skaitymui ir vertimui. Mokymo planai buvo pakeisti taip, kad pavyzdžiui, nebeprivaloma aštuntos klasės mokyti apie Škotiją, o devintos klasės apie Australiją. <…> Iš kitos pusės, yra eilė temų, kurios turi būti aprėpiamos kiekviename dalyke, pavyzdžiui, demokratija, Vokietijos vaidmuo Europos Sąjungoje, vyrų ir moterų lygybė, aplinkosauginis sąmoningumas. Viena iš šių temų yra seksualinė ir lyčių įvairovė. Ši tema labai ilgą laikotarpį – apie 20 metų būdavo aptariama etikos ir biologijos pamokose, dabar ji oficialiai perkelta į visus dalykus ir žinoma, mokytojai svarsto, kaip kalbėti apie prisipažinimą esant kitos nei dominuojanti orientacija anglų kalbos pamokose. Nuolat kalbame apie aplinkos apsaugą ir niekas negalvoja, kad tai sunku: mokiniai tiesiog kalba porose apie šiukšlių perdirbimą arba apie keliavimą dviračiu vietoj autobuso.
Fritz-Karsen mokyklos moksleivių žinios apie lyčių ir seksualinę įvairovę atsispindi ir jų sukurtose mokyklos kiemo dekoracijose. Šiuos motyvus pasirinko jie patys, pasakojo mokytojas Ryan Plocher.
Pavyzdžiui, turėjome pamoką apie neveikiamąją rūšį (angl. Passive voice), ir vienas iš pavyzdžių buvo patyčios ir įžeidinėjimas, naudojant neveikiamosios rūšies veiksmažodžius „yra tyčiojamasi“, „buvo tyčiojamasi“ arba „yra įžeidinėjamas“. Kitoje pamokoje apie sąlygos šalutinius sakinius aptarėme klausimus, ką darytum, jei tavo klasėje būtų moksleivis gėjus, ir ką darytum, jei kas nors tavo klasėje atvirai prisipažintų esąs gėjus. Kadangi apie tai jau kalbėjome etikos pamokose, moksleiviai sakė, kad jei kas nors prisipažintų esantis gėjus, jie jį palaikytų, jei kas nors prisipažintų esąs gėjus ir pasakytų, kad iš jo tyčiojamasi, jie taip pat jį palaikytų.
Tačiau tada paklausiau, kaip manote, ar žmonės turėtų atvirai prisipažinti esantys kitos orientacijos. <…> Mokydamas modalinių veiksmažodžių „galėtų“ (angl. could) ir „turėtų“ (angl. should), paklausiau moksleivių, ar jie patartų kitam moksleiviui prisipažinti esant gėjumi mūsų mokykloje. Visi pasakė, kad neturėtų. Pamaniau: oho, kiek daug progreso dar reikia padaryti! Turime tiek kolegų mokytojų, kurie atvirai prisipažino esantys homoseksualūs, mokykloje laikomės pozicijos, kad palaikome moksleivius, iš kurių tyčiojamasi, patyčios netoleruojamos jokiomis aplinkybėmis, ir moksleiviai vistiek sako, kad patartų neprisipažinti esant gėjumi. Tokių yra dauguma. Kai kurie parašė: „būti gėjumi yra nieko tokio“, „Mūsų mokytojas taip pat yra gėjus, todėl būti gėjumi yra nieko tokio“. Žinoma, visa tai yra anglų kalbos kontrolinio darbo kontekste, todėl sunku pasakyti, ar jie parašė „būti gėjumi yra nieko tokio“, nes jie taip mano, ar todėl, kad „būti gėjumi yra nieko tokio“ yra lengvesnis sakinys anglų kalboje nei „Ne, jis neturėtų prisipažinti esąs gėjus“. <…> Kalbėdami apie patyčias internete, visą laiką taip pat kalbėjome apie homofobiją. Buvo išties lengva integruoti šią temą į anglų kalbos pamokas. Pamoką apie patyčias internete galėjau paruošti apie žmogų, kuris prastai žaidžia futbolą, bet aš nusprendžiau padaryti pamoką apie moksleivį gėjų.
Ryan Plocher kviečia LGBT+ mokytojus iš Lietuvos apsilankyti Berlyne ir susitikti su tenykščiais mokytojais, kurie atvirai prisipažino, kad priklauso LGBT+ bendruomenei.
Mokytojų gėjų darbo grupė Vokietijos švietimo darbuotojų profsąjungoje: www.schwulelehrer.de
Lesbiečių darbo grupė Vokietijos švietimo darbuotojų profsąjungoje: www.lesbische-lehrerinnen.de
Laura Gintalaitė,
Parengta bendradarbiaujant su Tolerantiško Jaunimo Asociacija ir Rosa Luxemburg fondu
