Reaguodama į Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) skundą Kauno apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo signatarės Rūtos Gajauskaitės sudarytoje knygoje „Sodoma ir Gomora“.

Kai susimąstai apie tai, kas įvyko praėjusį savaitgalį, jauti, kad kažko trūksta, kažkas praėjo. Tačiau taip būna kaskart, kai sudalyvauji TJA vasaros stovykloje. Kaip tik todėl galime pasigirti, kad tai jau 5-oji tradicine tapusi stovykla. Lyginant su ankstesnėmis, galima pajusti organizacinius pokyčius, bet atmosfera išlieka ta pati – atvira, draugiška, tolerantiška.

Šiandien, rugpjūčio 20 d., Vilniuje prekybos centro „Hyper Rimi” teritorijoje (Savanorių pr. 16), lankysis Europos Sąjungos geltonas vilkikas „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją” (toliau – Tolerancijos vilkikas). Nuo 2004 metų Tolerancijos vilkikas kasmet aplanko ES šalis, turo metu skleisdamas informaciją žmonėms apie ES anti-diskriminacinius teisės aktus ir skatindamas toleranciją įvairioms socialinėms grupėms. Akcijos metu yra ugdoma žmonių tolerancija įvairių asmenų grupių atžvilgiu: dėl amžiaus, negalios, lyties, rasės ir etninės priklausomybės, seksualinės orientacijos, t.y. dėl visų draudžiamų diskriminacijos pagrindų, įvardintų Europos Bendrijos 2000 metais priimtose Darbo užimtumo ir Rasės direktyvose.

Tai – žodžiai Donorų himno, kuris skatina žmones kitiems dovanoti savo kraujo, o po mirties – kūno organus. Kuris pabrėžia žmonių bendrystę ir reikšmę donorystės, kuri gelbsti gyvybę, pratęsia žmogaus gyvenimą, dėkingumu išlieka kraują gavusiojo atmintyje. Ir dovanotas kraujas, ir laiku ištartas supratimo žodis gali prikelti žmogų gyvenimui. O po mirties paimti organai gali išgelbėti gyvybę žmonėms, sergantiems širdies, kepenų, inkstų, kasos, plaučių ligomis, tiems, kurių pažeistos akys, oda, kaulai, žarnynas.

Mes deklaruojame, kad gyvename demokratinėje ir tolerantiškoje šalyje. Tačiau iki tikros demokratijos ir pakantumo vieni kitiems dar labai toli. Nuo sovietinių laikų esame įpratę mąstyti ir matyti vienodai. Sunkiai taikstomės su kitaip atrodančiais, mąstančiais, esančiais kitokios seksualinės orientacijos ar išpažįstančiais kitą tikėjimą žmonėmis.

Kai prieš metus „Atgimime“ rašiau, jog Lygių galimybių įstatymo pataisomis siekiama įtvirtinti diskriminaciją susilaukiau konservatorių tarybos nario Vytauto Ališausko puolimo.

Pastarasis teigė, kad neva niekas nesiekia diskriminuoti, taip pat nebus įtvirtintos ir normos, leidžiančios nepriimti į darbą, pavyzdžiui, išsituokusių moterų, santuokos neįregistravusių šeimų narių. 2008 birželio 10 dieną, Seimui atmetus Lygių galimybių įstatymo pataisą, kuri galėjo suteikti tokią diskriminacijos galimybę buvo užblokuotas viso įstatymo priėmimas.

Mokymasis visą gyvenimą yra vienas Europos Sąjungos siekinių, užtikrinančių žmogaus gyvenimo kokybę bei jo vietą konkurencija grįstoje šiuolaikinėje visuomenėje. Mokymasis visą gyvenimą skleidžia individo kūrybines galias, skatina novatorišką veiklą, intelektualiai turtina asmenybės bei visuomenės gyvenimą.

Kviečiame Jus visus ir visas dalyvauti Kraujo donorystės akcijoje liepos 24 d. nuo 12 iki 18 val. prof. M. A. Pavilionienės biure A. Juozapavičiaus g. 10, Vilniuje.

Tavo dovanotas kraujas padės sergančiam žmogui pasveikti, o pagalbos ieškančiai šeimai – įveikti nelaimę.
Nebūkite abejingi!

Spalio pradžioje Seimo rūmuose vyko toks, švelniai tariant, keistokas renginys subtiliu pavadinimu: konferencija „Pripažinti mūsų poreikius. Pokalbiai apie lytiškumą ir homoseksualumą“. Organizatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos prevencijos komisija ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos švento Kazimiero provincija – į jį (asmeniniu laišku!) maloniai pakvietė ir mane (adresą, reikia manyti, suteikė kokia nors gerai informuota didesniųjų brolių agentūra).

Nacionalizmą Lietuva myli. Tą „gerąjį“, „draugišką“, be kumščių, getų ir automatų, tą, kuris širdis pripildo kilnaus tautinio pasididžiavimo savimi (ypač mielo daugiau didžiuotis neturintiems kuo) ir kviečia „mirti už Tėvynę“: „didžiuojuosi, kad esu lietuvis“.