Padėkime jaunimui su negalia

Visuomenė jau išmoko priimti žmones, kitokius nei jie. Valstybė mokosi rūpintis neįgaliaisiais, jų interesais, architektams keliami reikalavimai visada pagalvoti ir spręsti žmonių su negalia judėjimo problemas. Šiandien, pamatę gatvėje neįgaliojo vežimėlį, niekas neatsisuka ir nebado pirštais. Jaunimas studijuoja universitetuose, siekia aukštojo mokslo, ieško darbo, tampa specialistais. Jie jau nebe atstumtieji ir kovoja toliau, kad galėtų mėgautis visaverčiu gyvenimu, kaip ir kiekvienas iš mūsų.

Tačiau tai yra ta dalis nuskriaustų žmonių, kurie gali pareikšti savo nuomonę, reikalauti geresnių sąlygų ir įsitvirtinti gyvenime. O kur kiti, apskritai negalintys judėti, prikaustyti prie lovos – laikinai arba visam laikui? Palikti tik artimųjų valiai, prižiūrimi tik jais besirūpinančių žmonių, be pagalbos jie negali atsikelti išgerti arbatos, nueiti į balkoną ar į sodą pasimėgauti saulės spinduliais, įkvėpti gryno oro. Dalis šių žmonių pasveiks, dalis – jau niekada. Niekada nežinai, ar kitas nebūsi tu, tavo tėvas ar mama. Mes jų nematome ir stengiamės įsiteigti, kad tokių nelaimingų, skausmo rakinamų žmonių nėra arba kad tai mūsų neliečia. Tol, kol negailestingas likimas pažymi kažką iš mūsų pažįstamų ar mylimųjų. Tada griūna viskas aplinkui – darbas, planai, svajonės. Svarbiausias tampa šis žmogus, kuriam gyvybiškai reikalinga pagalba ir priežiūra, dažniausiai visą parą…

Be galo sunku yra ne tik šiems bejėgiams, dažnai jau vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir juos prižiūrintiems artimiesiems. Skausmas ir traumos – tai kaina, kurią tenka mokėti už nuolatinę priežiūrą, nes rūpinantis sunkiai fiziškai judančiu ligoniu prireikia daug jėgų ir įtampos. Kažkur toli, teoriškai egzistuojanti pagalba ir technika yra nepasiekiama, dažniausiai apie ją net nežinoma. Tie patys sunkiai sergantys ligoniai neįsivaizduoja, kad gali sulaukti pagalbos, palengvinančios jų ir juos prižiūrinčių žmonių dalią. Sunkiai judanti kaimo močiutė, laukianti kartą per dieną ateinančios slaugės ir negalinti pati atsisėsti arba nuo vaikystės paralyžuotas vaikinukas, nuolat prižiūrimas išvargusios motinos – tai žmonės, besitikintys pagalbos ir nežinantys, kad gali ją gauti, jei tik kas nors apie juos nors minutę pagalvotų…

Ši nemokama pagalba sunkiai sergantiems ir reikalingiems nuolatinės priežiūros žmonėms iš tikrųjų yra reali – Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras organizuoja neįgaliųjų užimtumą, integruoja juos į visuomenę ir neatlygintinai aprūpina kompensacine technika ligonius, besikreipiančius pagalbos. Centre yra septynios dešimtys fizinę negalią turinčių jaunų žmonių nuo 18 metų, jis yra vienintelė tokio pobūdžio nestacionaraus tipo įstaiga Kaune. Teikiama kompensacinė technika duoda galimybę neįgaliems žmonėms kompensuoti arba pakeisti prarastą funkciją, pristabdo ligos progresavimą, leidžia išvengti traumų, gyvenimas tampa visavertis ir nepriklausomas. Per metus padedama daugiau nei 2000 neįgaliųjų, tačiau jų yra gerokai daugiau, negu turimos technikos, o eilės nusitęsia pusei metų. Dalis pagalbos reikalingų žmonių jos taip niekad ir nesulaukia…

Laimei, kartais ir pačioje tamsiausioje migloje nušvinta vilties spindulėlis. Šiandien neturintys galimybės judėti žmonės įgauna vilties sulaukti trokštamos pagalbos. Jaunų geros valios žmonių iniciatyvinė grupė kartu su mobilių paslaugų tiekėja UAB Intervid Pramogos organizuoja gerumo akciją, siekiant įgyti centrui labiausiai trūkstamos kompensacinės technikos – specialių funkcinių (reabilitacinių ir slaugos) mechaninių lovų, skirtų žmonėms su fizine negalia, kurios paskui iš karto pasieks ligonius, jau seniai laukiančius eilėje. Šių lovų Lietuvoje labai trūksta. Jos padeda fizinę negalią arba laikinai praradusiems galimybę judėti po ligos žmonėms būti savarankiškesniais, skatina jų reabilitacinę pažangą bei yra didelė pagalba juos slaugantiems artimiesiems ir kinezetereapeutams. Deja, ne visoms sergančių žmonių šeimoms „įkandama“ lovų kaina- jos kainuoja nuo 1500 iki 3200 litų,, o ir pačiam centrui, remiamam išimtinai donorų ir gerų žmonių įnašų, yra sunku nusipirkti tiek, kiek iš tikrųjų reikia. Todėl šios akcijos metu kreipiamės į geros širdies Lietuvos žmones, kurie norėtų bent kiek prisidėti prie lovų įsigijimo.

Padėti gali kiekvienas, kuriam rūpi šių skausme gyvenančių ir juos prižiūrinčių žmonių likimas. Intervid suteikia mokamą trumpąjį numerį 1390, kuriuo išsiuntus trumpąją žinutę su raktiniu žodžiu „pagalba“ galima paaukoti 5 litus. Tai nėra daug, tačiau bus labai didelė pagalba žmogui, kuris gaus specialią mechaninę lovą. Jūsų gerumas ir skirta viena minutė palengvins gyvenimą tiems, kurie labiausiai laukia mūsų pagalbos, suteiks naujų spalvų ir šviesos, daugiau savarankiškumo ir laisvės. Jūsų neabejingumo dėka nejudanti močiutė galės naudodamasi nauja lova pati atsisėsti be kitų pagalbos, išgerti arbatos, padėtos šalia, ir pro langą stebėti žmones, zujančius gatvėje. Tik Jūs galite suteikti pusiau paralyžuotam jaunuoliui vilties ir džiaugsmo, kai laukdamas mamos, grįžtančios iš darbo, galės pats pasikelti ir paskaityti naują knygą arba nesikviesti pagalbos vidury nakties, kai norės pasisukti ant kito šono.

Viena žinutė numeriu 1390 su įrašytu žodžiu „pagalba“, ir kažkas toli tyliai su padėka už tai minės Jūsų vardą…

Share:

Susiję tekstai: