Savivaldos rinkimuose mes galime užsitikrinti, kad be kasdieninių klausimų, tokių kaip viešasis transportas, vaikų darželiai, gatvių duobių lopymas ir pan., taip pat būtų pradėti spręsti žmogaus teisių klausimai.
Tolerantiško jaunimo asociacija, išanalizavusi įvairių partijų ir visuomeninių organizacijų atstovų laikyseną žmogaus teisių klausimais tiek savivaldoje, tiek ir nacionaliniame lygmenyje, bei siekdama stiprinti žmogaus teisių situaciją savivaldoje, kviečia 2011 m. vasario 27 d., sekmadienį, savivaldos rinkimuose balsuoti:
Vilniaus m. savivaldybėje
už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą Nr. 70 ir savo prioriteto tvarka reitinguoti 5 kandidatus:
- Jurą Poželą (Nr. 4) – Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas, būdamas Jaunimo reikalų departamento direktoriumi inicijavo ir iš departamento lėšų rėmė ET kampanijos „Visi skirtingi. Visi lygūs“ įgyvendinimą Lietuvoje. Viešai pasisako už tos pačios lyties partnerystes.
- Marių Skarupską (Nr. 8) – Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas, informologijos magistras. Inicijavo diskusijas žmogaus teisių klausimais LSDP Vilniaus skyriuje. Nepritaria ksenofobiškai ir homofobiškai nusiteikusių organizacijų priėmimui į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą. Siūlo išnaudoti savivaldybės teikiamą infrastruktūrą siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį Vilniaus mieste.
- Rimą Raznauskienę (Nr. 38) – prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės padėjėja Seime, nuolat prisidedanti ir padedanti rengti bendrus žmogaus teisėms ginti skirtus projektus, renginius, konferencijas Seime. Padeda rinkti ir teikia įvairiapusišką informaciją, susijusią su žmogaus teisėmis.
- Esmeraldą Kuliešytę (Nr. 46) – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė, gydytoja. Gina žmonių ir šeimų teises į reikalingą informaciją, kad jie galėtų sąmoningai, laisvai pasirinkti tinkamiausią kontracepciją, t.y. planuoti šeimą.
- Jolantą Bielskienę (Nr. 72) – viena iš Naujosios Kairės 95 manifesto signatarių, politologė. Yra pasirašiusi viešą laišką visuomenei dėl solidarizavimosi siekiant ginti LGBT teises. Dalyvaudama diskusijose organizuojant eitynes, jose pasisakė už LGBT teises. Rašo straipsnius portalui Delfi. Bendradarbiauja su Tolerantiško jaunimo asociacija.
Kauno m. savivaldybėje
savarankiškai atsakingai pasirinkus kandidatus už Lietuvos liberalų sąjūdžio arba Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus.
Klaipėdos m.
už Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatus.
Kituose Lietuvos regionuose
pasirinktinai už Lietuvos liberalų sąjūdžio arba Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus.
Kai kalbame apie žmogaus teises politikoje, dažnai keliame klausimą, kas svarbiau – ekonomika ar žmogaus teisės?
Keista, bet nemaža dalis žmonių yra linkusi paaukoti savo teises dėl ekonomikos. Tik gaila, kad kiek berinktume „ekonomistus”, ekonominė situacija kaip negerėja, taip negerėja.
Tolerantiško jaunimo asociacijos nariai, pradėję organizuoti pirmąją LGBT politinę kampaniją Lietuvoje, siekė, kad bendruomenė būtų išgirsta ir ją išdrįstų ginti politikai. Norint tai pasiekti, reikėjo bendruomenės paramos, supratimo ir kiekvieno asmeninio indėlio. Vargu, ar šiandien apskritai turėtume politikų, kurie drąsiai gina žmogaus teises, jeigu nebūtume susivieniję. Dabar, bendrų pastangų dėka, ir LGBT teisių problemos po truputį tampa politinės darbotvarkės klausimu.
Susivienijusi bendruomenė, kaip politinė jėga, gali pasiekti, kad žmogaus teises remtų ne tik tie politikai, kurie buvo tiesiogiai jos remiami, bet taip pat sulaukti paramos ir iš tų, kurie, bijodami prarasti rinkėjų paramą, anksčiau nedrįso stoti į kovą už žmogaus teises.
Tai, kad šiuo metu Tolerantiško jaunimo asociaciją atvirai puola Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai, įvairios neonacistiškai nusiteikusios grupuotės ir kt., rodo, kad susivienijusi bendruomenė yra kliūtis, nes jau yra pajėgi siekti savo tikslų ginant žmogaus teises ir suteikti mandatą tiems, kurie yra jo verti.
Tolerantiško jaunimo asociacijos informacija
