Tolerantiško jaunimo asociacija po viešų aptarimų su partnerystės įstatymo laukiančiais asmenimis kreipėsi į Seimo narius teigdama, kad džiaugiasi, jog Seime registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas sulaukė didelio susidomėjimo tiek tarp politikų, tiek visuomenėje. Vis dėlto, susipažinusi su įstatymo projekto turiniu, reiškia apgailestavimą, nes šis partnerystės projektas greičiausiai yra prasčiausias per visą Lietuvos istoriją, o tokių projektų buvo registruoti jau 4, ir siūlo ieškoti būdų taisyti susidariusią padėtį.
Tolerantiško jaunimo asociacija rašte Seimo nariams pateikia argumentus, kad rengiant įstatymo projektą nebuvo įtrauktos bendruomenės, įskaitant LGBT+ bendruomenę, kurioms šis įstatymo projektas yra ypač svarbus ir kurių santykius vėliau galimai reglamentuos. „Susidaro įspūdis, kad įstatymas kuriamas ne bendruomenėms ir jų poreikiams užtikrinti, o patiems politikams, kurie nesugeba vykdyti rinkiminių pažadų ir yra pasimetę, nežino, kaip populistiškai įtikti oponuojančioms elektorato grupėms. Tariamas rūpinimasis žmogaus teisėmis ir lygiateisiškumu kol kas tėra tik dūmų uždanga, o ne darbai ir faktai“, – teigiama rašte Seimui.
Viešame renginyje dalyvavę teisininkai ekspertai kritikavo net pačią Civilinės sąjungos sampratą. Jų teigimu ji yra taisytina pripažįstant, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai. Tai svarbu ne tik užtikrinant visų šeimų fundamentines žmogaus teises bei prigimtinį orumą, bet ir dėl to, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nustato šimtus įvairių teisių, galimybių ir garantijų, kurios taikomos tik šeimoms (šeimos nariams), tad jomis partneriai negalėtų naudotis pagal siūlomą reglamentavimą. Rašte minima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2011 m. konstatavo, jog konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Diskusijoje dalyvavę asmenys išreiškė nusivylimą, kad įstatymo projektu, užuot suteikus visoms šeimoms deramą teisinį pripažinimą ir apsaugą, dalis šeimų yra tiesiog pažeminamos siūlant įstatymiškai įtvirtinti dar vieną ekonominės veiklos formą. Šiuo metu siūloma, kad partnerių santykių registracija būtų vykdoma notarų biuruose be jokio iškilmingumo, nesuteikiama partnerio pavardės keitimo galimybė, partnerių turtiniai santykiai reglamentuojami taip, kad jie sukuria daugiau ribojimų ir nepatogumų patiems partneriams, o santykiuose su trečiaisiais asmenimis vis tiek bus reikalinga atskirai forminti ir tvirtinti begalę įvairių įgaliojimų, nes partneriai neturės teisės vienas kitam atstovauti įstatymo pagrindu.
Asociacijos atstovai pabrėžė, kad naujojo partnerystės projekto rengėjai, nors ir žinojo, tačiau neatsižvelgė į Seimui dar praėjusių metų rugsėjį Žmogaus teisių organizacijų koalicijos išsiųstą kreipimąsi, kuriame išdėstyti konkretūs siūlymai tuomečiam Partnerystės įstatymui patobulinti. Koalicijos siūlyme buvo teigiama, kad įstatymas turėtų apsaugoti tiek turtinius, tiek neturtinius partnerių santykius; numatyti, kad partnerystėje gyvenantys asmenys kuria šeiminius santykius ir prisiima su šių santykių sukūrimu susijusias teises ir pareigas; numatyti, kad partnerių turtas, įgytas užregistravus partnerystę, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Partnerystės reglamentavimo laukiančių asmenų teigimu, kyla abejonių ir dėl to, ar toks įstatymas, kokį siūloma priimti, iš viso būtų aktualus ir reikalingas partnerių šeimoms, kurių Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių (tiek skirtingų lyčių, tiek vienos lyties). Nežinia, kokie bus notarų įkainiai už partnerystės įregistravimą, juo labiau, kad tokia partnerystė nesuteiks jokių šeimos teisių, tad neaišku, kam jos reikia iš viso.
„Tokia partnerystė bus susijusi su daugybe biurokratinių nepatogumų ir procedūrų, sudėtingu nutraukimu, o jos suteikiama nauda – artima nuliui. Įstatymu neapsaugomi ir labiau pažeidžiami asmenys sąjungos nutraukimo atveju. Galiausiai gali nutikti kaip Estijoje, kur dešimtims tūkstančių reikalingu institutu dėl prastai parengto įstatymo projekto beveik niekas nesinaudoja. Estijoje po įstatymo priėmimo 2016 m. buvo sudaryta mažiau nei 50 notarinių sutarčių“, – teigia Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.
Asociacijos teigimu, įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgiama ir į vaikų interesus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, pvz., ne vienodai traktuojami bendri partnerių vaikai ir vieno iš partnerių vaikai. Nors partneriai vienas kito vaikų atžvilgiu, pagal siūlomą projektą, neturėtų jokių teisių ir pareigų bei būtų laikomi svetimais žmonėmis (partneriai net negalėtų pasiimti vienas kito vaikų iš ugdymo įstaigos), tačiau kažkodėl nutraukiant tokią partnerystę jau būtų atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Taigi apie vaikus mąstoma tik partnerystę nutraukiant, o pačioje partnerystėje apie vaikus nepagalvota. Manytina, kad tokiose partnerystėse atsidūrę vaikai bus diskriminuojami, bus pažeista ir jų teisė į šeimos ryšius.
Kreipimesi akcentuojama ir tai, kad, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar kitose Europos Sąjungos šalyse teisėtai sudarytos santuokos ir partnerystės (įskaitant ir tos pačios lyties) nebus nepagrįstai sumenkinamos prilyginant jas notarinėms sutartims ypač ribotoje apimtyje, kaip siūloma šiuo projektu.
Nors Asociacija vardija visą eilę trūkumų, visgi Seimo narius kviečia pritarti įstatymo projekto pateikimui, siūlydama pataisyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą svarstymo eigoje, o jeigu nebus aiškiai atliepti įstatymo laukiančių asmenų lūkesčiai, blogai parengto įstatymo projekto nepriiimti.
Anksteniam partnerystės projektui asociacijos poziciją galima rasti čia.
