Šių metų gegužės 28 dieną (šeštadienį), 16:00 val. vyks Tolerantiško jaunimo asociacijos Kauno skyriaus visuotinis narių susirinkimas. Susirinkime kviečiami dalyvauti visi TJA nariai, kurie pagal savo anketoje deklaruotą gyvenamąją vietą priklauso Kauno skyriui. Kiekvieno nario dalyvavimas, išsakyta nuomonė, pastabos bei pasiūlymai yra labai svarbūs TJA Kauno skyriaus veiklai, todėl prašome visų nepraleisti progos kartu kurti organizacijos veiklos planą.

Gegužės 25 d. 18 val. Konsultavimo ir Informavimo Centras PLIUS (A. Smetonos g. 5, 302 kabinetas), kuris įsteigtas, įgyvendinant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių (toliau TŠP) integracijai 2010 m. metinę programą, organizuoja Tarptautinės Afrikos dienos paminėjimą.

Gegužės 19 dieną Tolerantiško Jaunimo Asociacijos atstovės susitiko su dviem šiuo metu Lietuvoje gyvenančiomis prieglobstį (apsaugą) gavusiomis užsienietėmis: Tshilumba Mbwaya ir Bui Thi Ngoc Dung.

Balandžio 19 d., antradienį, 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje buvo pristatyta Tolerantiško jaunimo asociacijos parengta knygelė „Mūsų dukterys ir sūnūs. Klausimai bei atsakymai homoseksualių ir biseksualių vaikų tėvams“. Knygelės leidimo iniciatyvą parėmė Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje.

Balandžio 19 d., antradienį, 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės spaudos konferencija tema „Kaip padėti tėvams, turintiems homoseksualių ir biseksualių vaikų“.

Šį šeštadienį, balandžio 16 d., 10 valandą kviečiami visi TJA nariai ir jų draugai linksmai praleisti laiką gražinant Vilniaus miestą. Susitikimo vieta – įvažiavimas į…

Sunku yra teisės aktuose aptikti nuorodų į toleranciją. Net jei ši sąvoka ir minima, tai jos turinys paprastai nėra atskleidžiamas. Lietuvoje tolerancija neturi savo teisinio apibrėžimo.

Tolerantiško jaunimo asociacija kviečia į filmo „Sveiki, aš esu…“ pristatymą Kovo 9 d. 13 val. Vilniaus Skalvijos kino centre.

Savivaldos rinkimuose mes galime užsitikrinti, kad be kasdieninių klausimų, tokių kaip viešasis transportas, vaikų darželiai, gatvių duobių lopymas ir pan., taip pat būtų pradėti spręsti žmogaus teisių klausimai.

Europos istorija mus moko, kad dominuojanti visuomenės grupė visuomet apibrėžė save per santykį su tuo, ką laikė savo priešu. Kiekvieno kultūrinio ir politinio laikmečio lyderiai savo išlikimo garantu laikė pirmiausia aiškų savų ir priešų įvardijimą. Viskas priklausė nuo dominuojančių interesų, galios ir kuria kryptimi buvo manipuliuojama žmonių tamsumu. Aukomis dažniausiai buvo pasirenkami silpniausi, užnugario neturintys visuomenės nariai: vienišos moterys (raganos), žydai arba čigonai.